Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu, parlamento atstovams nepavykus susisiekti su K. Gurinu ir gauti jo leidimą spręsti klausimą jam nedalyvaujant.
„Priešingu atveju tai galėtų būti vėlgi skundai ir apskundimai. Tai (atleidimas) galėtų vykti mūsų rudens sesijoje“, – sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.
K. Gurinui sekmadienį sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleisti.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra papratęs Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar jis gali neinicijuoti teisėjo atleidimo dėl pensinio amžiaus, jei pradėta procedūra teisėją atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo taip pat pritarė Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui, tačiau galutinis sprendimas atidėtas iki rudens sesijos, nusprendus netaikyti skubos procedūros. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.
Parlamente ketvirtadienį taip pat sprendžiamas klausimas, ar imtis klausimo dėl įtariamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko atleidimo.
Siūlymus pašalinti šiuos teisėjus pateikė prezidentas G. Nausėda.
Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę taip pat atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.
G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.
Daug diskusijų kelia klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.