Parlamentarai antrą kartą šį mėnesį apsispręs, nes jų ankstesnį verdiktą iš partijų ir rūmų tokios galimybės neatiimti vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Seimas iš pradžių balsuos, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra, ar iškart atmesti prezidento veto. Atmetimui reikia 71 balso. Jeigu tiek parlamentarų balsų nebus, Seimas spręs, ar pritarti prezidento veto su jo pasiūlytomis pataisomis. Jeigu ir šiam variantui Seimas nepritars, liks iki šiol galiojanti tvarka.
Audito komitetas siūlo pritarti įstatymui su visomis prezidento pataisomis.
Jeigu Seimas komiteto išvadai pritartų, valstybės ir savivaldos patalpomis politinės partijos bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nebegalės neatlygintinai naudotis nuo spalio 1 dienos.
Terminuotos sutartys baigsis, kaip numatyta sutartyse, o neterminuotos, įsigaliojus įstatymui, turės būti nutrauktos.
Rūmai panaudos sutarties pagrindu galėtų naudotis tik tuo turtu, kuris būtų reikalingas valstybės deleguotoms funkcijoms.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė BNS sakė, kad tokia pat tvarka galiojo ir iki šiol, tačiau, suteikiant rūmams patalpas, į tai nebuvo atsižvelgiama ir jiems buvo skiriamos didesnės patalpos.
„Dabar įstatymas jau įpareigotų atsižvelgti“, – teigė parlamentarė.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai vykdo kelias valstybės deleguotas funkcijas, pavyzdžiui, išduoda nepreferencinių prekių kilmės sertifikatus, būtinus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis, „force majeure“ aplinkybes patvirtinančias pažymas.
Seime pristatydamas veto, prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tikino, kad „rėmimas netiesiogiai, suteikiant nemokamą turtą, nėra skaidri rėmimo forma“.
Finansų ministerijos duomenimis, iš valstybės maždaug 1,74 tūkst. kv. metrų dydžio patalpas neatlygintinai naudotis yra gavę Kauno (384 kv. metrai), Klaipėdos (beveik 193 kv. metrai) ir Vilniaus rūmai (beveik 1,1 tūkst. kv. metrų). Ilgiausiai, iki 2027 metų truks sutartis su Vilniaus rūmais.
Ministerija taip pat BNS nurodė, kad keturioms partijoms (Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų bei Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų) leista naudotis apie 350 kv. metrų dydžio valstybei priklausančiomis patalpomis Tauragės, Utenos, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Vienos sutartys baigsis galioti šiemet, kitos 2021-2022 metais.
Kokio dydžio patalpas partijos ir rūmai yra gavę iš savivaldybių, duomenų nėra.