Jo kandidatūra parlamentarams pristatyta prieš savaitę. Vėliau N. Statkus dalyvavo Seimo Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžiuose, kuriuose atsakė į politikų klausimus ir pristatė savo viziją dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
Kaip Eltai teigė pati V. Čmilytė-Nielsen, kol kas teikti tik vieną kandidatą ji nusprendė įvertinusi tai, kiek pastaruoju metu žvalgybos kontrolieriaus postas sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje.
„Mano sprendimas buvo teikti vieną kandidatą, puikiai suvokiant, koks didžiulis dėmesys yra sutelktas į šią instituciją ir į kandidatą po pranešėjo knygos. Matydama, kaip procesas vyksta, kiek klausimų sulaukia kandidatas (...), tikrai labai daug dėmesio, labai daug įvairiausių klausimų – man rodos, yra racionaliau, kad vienas kandidatas praeina tą procesą, tą tikrai intensyvų klausinėjimą, ir vėliau, pasibaigus šiam etapui – tikiuosi, jis bus sėkmingas – bus teikiamas antrasis kandidatas“, – Eltai sakė ji.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.