„Tai tikrai neturėtų tapti politinio susidorojimo įrankiu“, - tikino vienas pagrindinių pataisų iniciatorių, konservatorius Vaidotas Bacevičius, nors daugelis Seimo narių abejojo, ar atėjus naujai valdžiai tai netaps visuotinio susidorojimo pradžia prieš buvusių valdančiųjų paskirtus pareigūnus.
Jeigu Seimas galutinai pritartų šioms pataisoms, jos būtų aktualios tokioms institucijoms kaip Valstybės kontrolė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos radijas ir televizija (LRT), Valstybės saugumo departamentas (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Generalinė prokuratūrą, Lietuvos mokslo taryba, Privatizavimo komisija.
Siūlė atleisti iš pareigų automatiškai nepritarus ataskaitai
Remiantis V. Bacevičiaus ir dar kelių dešimčių Seimo narių pasiūlymu, „jeigu Seimas priima nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas atleidžiamas iš užimamų pareigų“.
Anot Seimo narių, taip pat turėtų būti pasielgiama net su tais institucijų vadovais, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia, pavyzdžiui, prezidentas.
Tarkime, VSD generalinį direktorių pagal įstatymus Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. Todėl jeigu Seimas nepritartų metinei VSD veiklos ataskaitai, prezidentei būtų siūloma direktorių atleisti iš pareigų.
„Ar reikia sudėlioti papildomus saugiklius į šį įstatymą? Tikrai galima tai padaryti. Mes su kolegomis diskutavome ir jie sako, kad reikėtų papildomai numatyti papildomus mechanizmus – pavyzdžiui, kvalifikuotą balsų daugumą, 71 Seimo nario balsą. Aš tikrai tam neprieštaraučiau“, - kalbėjo V. Bacevičius, įtikinėdamas, jog įstatymų pataisos netaps politinio susidorojimo įrankiu.
Tačiau kai kurie Seimo nariai šiais įtikinėjimais suabejojo.
Abejojo dėl susidorojimo galimybės
„Man pakankamai sudėtinga įsivaizduoti situaciją. Tarkime, Valstybės kontrolės veiklos sfera yra viešųjų išlaidų auditavimas. Viešosiomis išlaidomis daugiausia disponuoja ministerijos, kurioms vadovauja Seimo daugumos atstovai. Priėmus tokias pataisas, valstybės kontrolierė prieš teikdama griežtas išvadas, be jokios, abejonės pagalvos, kad su ataskaita jai reikės eiti į Seimą ir stovėti čia. Tas pats su STT vadovu, generaliniu prokuroru. Ar nemanote, kad tokiu būdu mes galime perdėtai padidinti politikų įtaką šioms struktūroms?“ - klausė „tvarkietis“ Andrius Mazuronis.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė taip pat sakė pritarianti opozicijos nuogąstavimams, jog šios pataisos gali tapti „instrumentu su neigiamomis pasekmėmis“. Ji pasiūlė pataisyti siūlymus.
„Pareigūno nepriklausomybė yra tiek pat svarbi kaip ir jo veiklos skaidrumas“, - teigė politikė.
Socialdemokratas Edmundas Jonyla irgi svarstė, kad po rinkimų minimos pataisos gali turėti visai kitokią reikšmę: anot jo, gali būti, kad atėjusi nauja valdžia nutars atsikratyti buvusių valdančiųjų paskirtų institucijų vadovų.
„Ar nebus siekiama turėti kišeninį prokurorą, savo STT vadovą ir kitus?“ - klausė E. Jonyla.
Pats V. Bacevičius sutiko, kad jo siūlymai netobuli, bet siūlė juos taisyti komitetuose. Savo ruožtu socialdemokratas Česlovas Juršėnas pasipiktino, kad Seimo narys teikia kolegoms svarstyti „žalius“ įstatymų projektus ir nesigėdydamas apie tai kalba.
„Tai kapitaliniai ir netgi konstituciniai reikalai, vadinasi, turime atitinkamai žiūrėti. Kaip gi į tai pažiūrėjo mūsų jaunasis kolega? Drįstu tvirtinti, kad kartu su kitais – atmestinai. Jis pats iš tribūnos ramiai sau aiškino, kad projektai „žali“. Kaip galima su „žaliais“ projektais ateiti į garbingą tautos atstovybės pagrindinę tribūną?“ - stebėjosi Č. Juršėnas.