Seimas paskutiniame prieš atostogas plenariniame posėdyje bendru sutarimu po pateikimo pritarė dviejų – Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisoms, kurias inicijavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Norintiems organizuoti nuotolinius lošimus, licencija kainuotų 0,5 mln. eurų, atidaryti kazino, įrengti A ir B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų.
Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų į valstybės biudžetą sumokėti 1 mln. eurų.
Bendrovių, organizuojančių nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, įstatinis kapitalas turės siekti 1,158 mln. eurų, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo – 289 tūkst. eurų, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144 tūkst. eurų.
Dabar bendrovės, norinčios organizuoti visų rūšių nuotolinius lošimus, turi turėti ne mažesnį kaip 1,158 mln. eurų kapitalą.
Licencijos, jeigu Seimas pataisoms pritartų, įsigaliotų nuo 2022 metų sausio.
Tokia tvarka galiotų naujoms įmonėms, o visos jau veikiančios rinkoje per kelerius metus turės persitvarkyti – irgi gauti licencijas ir susimokėti.
Leidimai organizuoti lošimus, išduoti iki šių metų pabaigos, galiotų iki 2027 metų.
Taip pat siūloma savivaldai pačiai išduoti leidimus atidaryti lošimo įstaigas. Dabar leidimas yra neterminuotas, o ateityje būtų nustatytas terminas – ne trumpiau kaip penkeri metai.
Dabar nuotolinius lošimus Lietuvoje gali organizuoti įmonės, turinčios tam tikrą fizinį tinklą, pavyzdžiui, bent vienus lošimo namus, 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui, bent 10 automatų salonų, bent 20 lažybų punktų arba bent 20 totalizatoriaus punktų.
M. Majausko duomenimis, iš aštuonių įmonių, galinčių rengti nuotolinius lošimus, dvi turi minimalų lažybų punktų skaičių (20), o viena – minimalų totalizatorių punktų skaičių (5).
Pasak jo, šie duomenys rodo, kad šios bendrovės specializuojasi nuotolinių lošimų srityje, o fizinės lošimų vietos joms būtinos tik siekiant išsaugoti teisę organizuoti nuotolinius lošimus.
M. Majauskas sako, kad tokia situacija iškraipo konkurencines sąlygas ir sukuria monopoliją.
Dalis lošėjų pataisas remia
Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka pataisas teigė vertinantis pozityviai.
„Tai pagaliau kažkoks sisteminis požiūris į visą sektorių ir noras pažiūrėti į jį iš esmės, o ne mažais gabaliukai, kaip vykdavo pastaruosius keletą metų“, – BNS sakė jis.
M. Zakarka tikisi, kad verslas galės dalyvauti diskusijose ir išsakyti savo pozicijas.
Pasak lošėjų atstovo, siūlomos licencijų kainos, palyginti su kitų šalių, yra „pakankamai normalios“.
„Lietuva vistiek išlieka viena griežčiausių šį sektorių reguliuojančių rinkų, pavyzdžiui, kad ir reklamos atžvilgiu, dėl pinigų plovimo, ir greičiausiai vien todėl itin didelio susidomėjimo iš dalies užsienio bendrovių gali ir nebūti“, – tvirtino M. Zakarka.
Tačiau jis pabrėžė, kad vieniems licencijos gali atrodyti kaip ribojimas, o kitiems – kaip papildoma galimybė ateiti į rinką.
„Norinčios į rinką ateiti įmonės žiūri plačiau, o ne tik į licencijų kainą“, – tikino jis.
M. Zakarka be kita ko pripažino, kad toks „tikrai žymus“ sisteminis reguliavimo pakeitimas įtakos sektoriui turės.
Lietuvos lošimų verslo asociacija vienija įmones „Olympic Casino Group Baltija“, valdančią ženklus „Olympic Casino“ ir „Olybet“, „Lošimų strateginė grupę“ su „Betsafe“ , taip pat „Optibet“, kuriai priklauso „Baltic Bet“.
Su Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentu Olegu Smirnovu BNS susisiekti nepavyko.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, iš dabar veikiančių aštuonių bendrovių, rengiančių nuotolinius lošimus, trys valdo 86 proc. rinkos.
Dabar Lietuvoje veikia 201 automatų salonas, 133 lažybų punktai, penki totalizatoriaus punktai ir 16 lošimo namų (kazino).
Lietuvos nuotolinių lošimų sektoriuje veikia trys didžiausios įmonės: „Top sport“, „Lošimų strateginė grupė“, „Olympic Casino Group Baltija“ ir penkios mažos.