Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad įteisinti naują sistemą siekiama, kad gyventojai gautų tinkamą vandenį, kurio kokybe rūpintųsi vandens tiekimo bendrovės.
Pasak jo, netvarkingų gręžinių yra labai daug ir kyla pavojus valstybiniams vandens ištekliams. Be kita ko, ministro teigimu, dėl nesutvarkytų gręžinių jų savininkai ne tik naudoja nesaugų vandenį, bet negali perduoti to turto savivaldybių bendrovėms.
„Lietuvoje turime labai daug neregistruotų gręžinių (...). Lietuva yra subadyta, bet ji subadyta todėl, kad esame turtingi požeminiu vandeniu ir dėl to yra gana pigu įsirengti šulinį, gręžinį. (...) Nesinori jų vadinti nelegaliais, bet jie netvarkingi, neregistruoti, jų yra apie 30 tūkst.“, – šią savaitę Seime teigė ministras, pristatydamas planą, kaip bus tvarkomas gręžinių ūkis.
Pasak jo, yra 12 tūkst. registruotų gręžinių, bet neaiškūs jų savininkai, jie neturi leidimų.
S. Gentvilas pripažįsta, kad „30 centimetrų po žeme“ esantis vanduo priklauso valstybei ir Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja šalis turėti informaciją apie vandenvietes, iš kurių išgaunama vidutiniškai daugiau negu 10 kubinių metrų per parą.
„Europos Komisija prašo, kad susitvarkytume su gręžiniais“, – teigė ministras.
„Teisingai inventorizavus, įteisinus gręžinius ir infrastruktūrą, būtų perduotos savivaldai. (...) Tai leistų išspręsti 200-300 gyvenviečių ir bendruomenių problematiką, kai savivaldybės nenori kišti rankų prie neinventorizuotų, nelegalizuotų gręžinių, kurių dokumentų nėra“, – pareiškė ministras.
Parlamentarui Andriui Palioniui suabejojus, ar vandens tiekėjai arba savivaldybės norės perimti prieš 50 metų įrengtus ir jau susidėvėjusius gręžinius, S. Gentvilas neslėpė, kad žmonėms gali brangti vanduo, tačiau taip pat patikino, kad ministerija ieškos lėšų kompensuoti investicijas.
Tuo tarpu „darbietė“ Vaida Giraitytė mano, kad pertvarkant gręžinių ūkį gali būtų pažeista žmogaus teisė pasirinkti, ar naudotis gręžiniu, ar prisijungti prie centralizuotos sistemos.
„Numatyta, kad savivaldybė galės nesuteikti leidimo turėti gręžinį, jeigu toje teritorijoje bus vandens tiekimo sistema“, – teigė Seimo narė.
Seimui siūloma priimti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pataisos ir Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisas, jas pasiūlė S. Gentvilas, „valstiečiai“ Kęstutis Mažeika ir Valius Ąžuolas, konservatorius Kazys Starkevičius ir „darbietis“ Aidas Gedvilas.
Pataisos leistų iki 2024 metų nebausti gręžinių savininkų, kad jie juos įteisintų, susimokėję vienkartinę įmoką už galimai anksčiau sunaudotą ir nedeklaruotą vandenį.
Vienkartinė įmoka už iki 10 kubų per parą išgauto vandens siektų 500 eurų, už 10-100 kubų – 1 tūkst. eurų, o virš 100 kubų – 5 tūkst. eurų.
Taip pat būtų mažinamas (nuo 10 iki 2) baudų koeficientas – jos taikomos vandens išteklių naudotojams, viršijantiems arba nedeklaruojantiems vandens išgavimo. Be to, siūloma savivaldai perimti bešeimininkius gręžinius, kai jie bus įteisinti.