Už tokį „valstiečiams“ atstovaujančios Seimo narės Agnės Širinskienės pateiktą projektą antradienį po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai taip pat pritarė lydinčiam Paveldimo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui. Po svarstymo komitetuose toliau šiuos projektus planuojama svarstyti Seimo rudens sesijoje. Konservatoriai siūlė paprašyti Vyriausybės išvados dėl tokio teisinio reguliavimo, bet Seimas tam nepritarė.
„Šiuo atveju - tai ne šeimos santykis, tai grynai turtinis santykis“, - iš Seimo tribūnos aiškino A. Širinskienė.
Jos vertinimu, tai būtų tobulas variantas tiems žmonėms, kurie nenori sudaryti šeimos. A. Širinskienės teigimu, planuojama reglamentuoti ne šeimos santykius, o tam tikrą turto disponavimo ir valdymo aspektą.
„Šiuo atveju mes esame daug liberalesni už liberalus“, - pastebėjo Seimo narys Povilas Urbšys.
Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas nebuvo sužavėtas tokiu projektu, nes jam susidarė įspūdis, kad būtų įtvirtinta seksualinė revoliucija. „Seksas visur su visais, bent man tai nėra priimtina“, - tvirtino jis.
„Negi gyvenimas kartu turi baigtis lova? Nebūtinai“, - replikavo P. Urbšys.
Civilinio kodekso pakeitimo projektu siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.) iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.
Anot projekto autorių, asmenys, kurie kartu gyvena, bet nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, negali būti per prievartą laikomi šeima. Kita vertus, mažėjantis santuokų skaičius bei tendencija rinktis gyvenimą kartu nesusituokus atskleidžia poreikį instituto, kuris apsaugotų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų interesus.
„Iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje nebuvo aiškiai numatytos galimybės sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo, nekuriant šeimos. (...) Mūsų registruotas projektas, kuriuo jungtinės veiklos institutas papildomas susitarimu dėl bendro gyvenimo, veiksmingai prisidės prie teisinio aiškumo, sureguliuos turtinius ir kai kuriuos neturtinius santykius tarp bendrai gyvenančių asmenų, taip pat padės išvengti neigiamų padarinių, nutraukus bendrą gyvenimą“, - teigia projekto autoriai.
Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumato, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.
Projektą pasirašė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Seimo komitetų pirmininkai Povilas Urbšys ir Agnė Širinskienė, frakcijos nariai Arūnas Gumuliauskas, Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Guoda Burokienė, Vida Ačienė ir konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Rimantas Jonas Dagys.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija parengė Civilinio kodekso pataisas, kurias priėmus būtų įteisinta nesusituokusių porų partnerystė Lietuvoje, partnerystę galėtų registruoti visos poros.
Būtinybę Lietuvoje įteisinti partnerystę liberalai grindžia noru supaprastinti gyvenimą nesusituokusioms poroms, panaikinti šių žmonių diskriminaciją.
Šiuo projektu siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams sureguliuojant jų turtinius ir asmeninius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su kitais asmenimis.
Partneryste būtų laikomas tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas.
Civilinio kodekso pataisose siūloma nustatyti, kad partnerystės statusas Lietuvoje būtų pradedamas taikyti nuo partnerių faktinio gyvenimo kartu pradžios. Tačiau iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys neregistruotoje partnerystėje gyventų ne mažiau kaip vienerius metus arba jei partnerystė būtų oficialiai užregistruota. Liberalai siūlo, kad oficialius porų partnerystės susitarimus registruotų notarai.