Už Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo iniciatyvą balsavo 69 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų, balsavusių prieš nebuvo.
„Aš esu apskaičiavęs, kad jeigu vien tik fiziniai asmenys, kurie aukoja bent 10 eurų po mėnesį ir tie, kurie aukoja vienkartinius aukojimus bent jau po 60 eurų per metus, aukotų taip pat ir šiam tikslui, tai būtų surinkta 31 mln. eurų per metus“, – posėdžio metu sakė V. Mitalas.
„Tai nėra suma, kuri viską keičia, bet tai yra suma, kuri, man atrodo, yra labai svarbi ne tik dėl tų milijonų eurų, bet ir dėl to, kad politinių partijų susitarime yra įtvirtinta, kad vienas iš Lietuvos gynybos ramsčių yra visuomenė“, – akcentavo jis.
Visgi posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, ar norint šią iniciatyvą įgyvendinti reikia kurti naujus įrankius.
„Tikriausiai reikia sukurti visas įmanomas galimybes žmonėms prisidėti, tik klausimas, ar reikia kurti naujus įrankius. Mes iš tikrųjų su frakcijos kolegomis diskutuojame, kad jau turime vieną įrankį, kuris yra susijęs su GPM skirstymu“, – atkreipė dėmesį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
„Ar nemanote, kad tai būtų greitesnis, paprastesnis įrankis pasiekti tikslą?“ – teiravosi parlamentaras.
V. Mitalo iniciatyvą palaikė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai dar viena įdomi, dalykiška idėja, kaip mes galime pasiūlyti dar tų mokestinių sprendimų, laisvanoriškų įsipareigojimų paletę, kompoziciją, su kuria galėtume išeiti į sprendimų priėmimą ir galų gale sugeneruoti tikrą, solidžią, reikiamą sumą, kuri užtikrintų tvarų finansavimą“, – sakė L. Kasčiūnas.
V. Mitalas sutiko, kad modelių, kaip rinkti gyventojų paramą, gali būti įvairių. Visgi, pasak jo, šiuo atveju reikėtų kalbėti apie papildomus instrumentus, kurie padėtų pritraukti lėšas gynybai.
Galimybė skirti paramą Lietuvos kariuomenei ne tik per gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, bet ir tiesiogiai, jau egzistuoja. Tačiau ja kol kas aktyviai nesinaudojama.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies partijos bei įvairios organizacijos siūlo būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.