„Tikslas būtų išsiaiškinti situaciją, kokia iš tikrųjų yra Šeškinėje, tuo pačiu ir Lietuvoje“, – Eltai sakė I. Haase.
Šeškinės situacija – tik problemos viršūnėlė
Klausimą TTK iškėlęs konservatorius Mindaugas Lingė sako narkotikų platinimą Šeškinėje akcentavęs vien dėl to, kad apie problemą būtų pradėta kalbėti nacionaliniu lygmeniu. Pasak Seimo nario, Šeškinės atvejis – tai pagrindas šioms diskusijoms atsispirti, mat narkotikų platinimo problema šiame sostinės rajone itin opi.
„Aš daugiau atsispyriau nuo konkrečios vietovės, kur keliamas šis klausimas. (…) Matomai, kad ir pati bendruomenė suaktyvėjusi buvo po tų susitikimų (su policija – ELTA), labiau reikli ir pastabi visam tam vykstančiam procesui, tai, natūralu, kad to rezonavimo ir žiniasklaidoje buvo daugiau“, – sakė M. Lingė.
Konservatorių atstovo Seime teigimu, tiesiogiai su policijos vadovybe apie tai dar nėra kalbėta, bet rajoną prižiūrintiems komisarams narkotikų platinimo problema gerai žinoma.
„Su policijos vadovybe nesame (kalbėję – ELTA), bet su Šeškinės, kurią kuruoja 5-asis komisariatas, su jo vadovu esame turėję susitikimų. (...) Jų galimybės, matyt, daugiau yra reaguoti į viešąją tvarką, tik galbūt gyventojai norėjo, kad daugiau matytųsi ir patruliavimo (...) supratome, kad svarbu ne tik apie pasekmes kalbėti, bet ir apie priežastis. Jei kova su platinimu nėra ypatingai sėkminga, tai, matyt, teisėtvarkos komitetuose šie klausimai jau bus detaliau nagrinėjami“, – teigė M. Lingė.
Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad nesulaukdami sisteminių policijos veiksmų narkotikų platintojams sudrausminti, gyventojai savarankiškai pradėjo žymėti namus ir butus, kuriuose galimai yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis.
„Kadangi seku nuolatinę situaciją ir girdžiu apie ją per kartotinius susitikimus, matau, kad ta problema tik augo ir didėjo. Turbūt reaguojama daugiau yra tik į iškvietimus, tad čia tik problemos viršūnėlė. O situacija nesikeičia, gyventojai jau net patys sudarinėja žemėlapius, kuriame name yra platinami narkotikai, tuose žemėlapiuose jie kažkaip tai pažymimi. Tai kažkiek veikia, bet nėra pasitikėjimo, kad situacija iš tikrųjų keičiasi“, – pažymėjo M. Lingė.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), reaguodama į Šeškinės gyventojų nusiskundimus, aiškinosi, dėl kokių priežasčių situacija yra pasikeitusi būtent šiame mikrorajone ir kokie yra galimi problemos sprendimo būdai.
„Policija pabrėžia, kad situacija Šeškinėje nesiskiria nuo situacijos kituose Vilniaus mikrorajonuose. Tačiau šią problemą matome. Suprantame, kad kaimynystėje vaikštantys apsvaigę žmonės kelia nerimą aplinkiniams, daro viešosios tvarkos pažeidimus, ir turime ieškoti sprendimo būdų, kaip galime tą situaciją suvaldyti. Vien policijos pajėgų pastiprinimas šiame mikrorajone problemos tikrai neišspręs, ji tik persikels į kitą vietą“, – kalbėjo komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
Į PPK posėdį pakviesti specialistai akcentavo žemo slenksčio paslaugų (adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių dalijimas, prezervatyvų dalijimas, konsultavimas ir informavimas, tarpininkavimas, asmens higienos paslaugos, tvarsliavos dalijimas, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas, kt.) teikimo svarbą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Ugnė Širvinskaitė informavo, kad Šeškinės bendruomenė priešinasi mobiliųjų žemo slenksčio paslaugų teikimui jų mikrorajone.