Ne visi parlamentarai pritarė tokiam Seimo sprendimui.
„Šalia juridinės raidės yra ir žmogiškas padorumas“, - pastebėjo parlamentaras Justinas Karosas po balsavimo.
DELFI primena, kad buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas J.Ramonas, tapęs Seimo nariu, pasinaudojo Darbo kodekso 183-iuoju straipsniu ir išėjo ketverių metų tikslinių atostogų. Minėtas Darbo kodekso straipsnis tikslines atostogas numato valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. J.Ramono nuomone, šios pareigos apima ir buvimą parlamentaru.
Kilus viešam pasipiktinimui, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijai priklausantis Seimo narys atsistatydinimo pareiškimą iš Žemės ūkio rūmų vadovo pareigų įteikė tik šių metų vasarį, praėjus maždaug trims mėnesiams po parlamentaro priesaikos davimo. Tiesa, parlamentaras liko šios ūkininkų interesus ginančios organizacijos tarybos nariu.
Liberalų demokratų frakcijai priklausanti A.Balsienė, tapusi parlamentare, ankstesnę darbovietę – Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ – taip pat paliko pasinaudodama tikslinėmis atostogomis. Parlamentarė sakė, kad neteisėtas atleidimas įvyko ne jos valia, o suklydus atleidimo įsakymą rengusiam dabartiniam „Solidarumo“ vadovui Petrui Grėbliauskui.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius Seimui buvo pateikęs du nutarimo projektus, kuriais buvo siūloma nutraukti Seimo narių A.Balsienės bei J.Ramono parlamentaro įgaliojimus, tačiau Seimas balsuodamas tam nepritarė.
Šią savaitę Seimas yra priėmęs ir kitą J.Ramonui palankų sprendimą – neleido panaikinti jo, kaip Seimo nario neliečiamybės, ir taip užkirto kelią būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.
Atitinkamą prašymą Seimui buvo pateikęs Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius.
J.Ramonas būtų buvęs teisiamas už tai, kad vadovaudamas Žemės ūkio rūmams, kartu su kitais žemdirbiais, neva organizavo riaušes.