Praėjusią savaitę kartu su kitų metų biudžeto projektu svarstyti ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai. Kurie algas didintų ne šios kadencijos valdžiai, bet jau kitos.
Atsispirta nuo darbo užmokesčio kėlimo Lygių galimybių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriams. Šis projektas buvo registruotas dar šių metų vasaros pradžioje, keleto Seimo narių iniciatyva.
Komitetas nusprendė, kad algas reikia kelti ne tik šioms pareigybėms, bet ir kitiems. Savo sprendimą komiteto išvados projekte jie aiškina kaip norą „nesudaryti sąlygų nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms tarp valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų“.
Atlyginimai kiltų šimtais
Į dienos šviesą šį klausimą iškėlė valstietė Agnė Širinskienė. Ji feisbuke paskelbė VSV komiteto išvados fragmentą, kuriame matoma, kad Seimo pirmininkui bus keliamas bazinė alga, nuo 25, 8 (4540,8 eurų) iki 29, 2 (5139,2 eurų). Bazinis dydis 2020 metais – 176 eurai. Taigi alga Seimo pirmininkui kiltų beveik 600 eurų.
Tačiau pradėjus domėtis, tapo aišku, kad algas komitetas suplanavo kelti ne tik Seimo pirmininkui. Geresnio darbo užmokesčio nuo kitos Seimo kadencijos pirmosios dienos augtų daugeliui valstybės politikų ir pareigūnų. Lygiai tokią pačią algą kaip ir Seimo pirmininkas turėtų gauti ir premjeras.
„Komitetas siūlo visų valstybės politikų pareiginės algos koeficientus sistemiškai didinti apie 13 procentų, kaip buvo didinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai“, – rašoma išvados projekte.
Algų pakėlimu galėtų džiaugtis pareigas Seime turintys parlamentarai, frakcijų vadovai, ministrai, savivaldybių merai ir jų pavaduotojai. Būtų keliamos ir Seimo narių algos.
Taip pat ir Valstybės kontrolės vadovas, jo pavaduotojai, Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių, Vaiko teisių kontrolieriai. Taip pat Žurnalistų etikos inspektorius, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Konkurencijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovai, pavaduotojai ir nariai.
Bijojo, kad žlugs balsavimas
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė DELFI sakė, kad visas komitetas sutarė, kad reikia kelti atlyginimus valstybės pareigūnams. O Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Valentinas Bukauskas dar pasiūlė algas kelti ir politikams.
„Mes tik apie pareigūnus pradžioje šnekėjome, ne apie politikus. O paskui, posėdžio metu iškilo šitas klausimas. Tai buvo taip, kad mes buvom 3 iš valdančiųjų ir 4 iš opozicijos. Ir man būtų žlugęs visas balsavimas dėl biudžeto, jei mes nebūtume (šio klausimo, aut. p.) įtraukę. Jei būtume šio pasiūlymo neįtraukę, nebūtų palaikymo visais kitais esminiais klausimais“, – sakė ji.
„Kai pamatai tuos pakėlimus, kurie atėjo iš Vyriausybės, pavyzdžiui, valstybės kontrolieriui, visų kitų kontrolierių institucijų vadovai (pagal algas, aut. p.) lieka apatinėje pozicijoje. Mes siūlėme ne nuo šios, o kitos kadencijos, tiek Vyriausybės nariams, tiek Seimo nariams (kelti algas, aut. p.). Dabar bandysime viską grąžinti į pirmines vėžes“, – sakė ji, užsimindama apie naują pataisą.
„Aš jau parengiau pataisą sumažinti (pareiginės algos bazinį dydį, aut. p.), laukiu, kol tai apsvarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kad galėčiau teikti pasiūlymą išbraukti šią išimtį“, – DELFI kalbėjo komiteto pirmininkė.
Trečiadienį ji registravo pasiūlymą, kuriame liko tik miestų merų ir valstybės pareigūnų algų kėlimas. Politikų algos šiuo pasiūlymu nebūtų keliamos, net ir nuo kitos kadencijos.
O ir keliamų bazinių atlyginimų koeficientai pasiūlyti mažesni, nei komiteto išvadoje.
„Todėl siekiant panaikinti nepagrįstas darbo užmokesčio dydžių disproporcijas tarp valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, siūlau valstybės pareigūnams pareiginės algos koeficientus didinti atsižvelgiant į tai, kaip buvo didinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai“, – savo pasiūlymą motyvavo parlamentarė.
DELFI ji sakė, kad sumažino keliamų atlyginimų dydžius.
„Tik ne tokiu dideliu koeficientu, nes pirminiame projekte drastiškai keliama“, – sakė parlamentarė.
Jos pasiūlymą turi apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, paskui jis turi pasiekti Seimo salę biudžeto svarstymo metu.
Nori padėti ateities Seimui
Pats V. Bukauskas DELFI sakė, kad įstatyme nebuvo nurodyta politikų bazinės algos dydžio kėlimas.
„Aš pasiūliau, kad turime žiūrėti kompleksiškai, neapeiti nei politikų, nes kalba eina apie ateities kadenciją. Ir siūliau numatyti kitus dydžius (bazinės algos, aut. p.) ir pateikti su kitų metų valstybės biudžetu, kad tai būtų numatoma poreikis papildomų lėšų nuo naujos kadencijos“, – DELFI aiškino V. Bukauskas.
„Puikiai suprantate, kad esantys šitoje Seimo kadencijoje negali sau pasididinti darbo užmokesčio. Natūralu, kad mes dabartiniai Seimo nariai, kaip ir visos valstybės tarnybos tarnautojams, biudžetinių įstaigų, viešojo sektoriaus, darbo užmokestis yra didinamas, taip pat turi būti ir politikų numatoma 4 metų kadencijai darbo užmokestis“, – savo pasiūlymą aiškino V. Bukauskas.
Atmetė be galimybės tobulinti
DELFI primena, kad dar spalio 22 dieną Seimas pateikimo metu atmetė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma padidinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Įstatymo projektu buvo siūloma valstybės politikų pareiginės algos koeficientus didinti 13 procentų.
Šio projekto Seimas net negrąžino iniciatoriams tobulinti. Klausimą Seimo posėdžių salėje pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.