Seimas patvirtino Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadą, kad toks reguliavimas prieštarautų Konstitucijai, nes įteisintų priverstinį darbą.
„Siūlymas susijęs su priverstiniu darbu, uždraudžiant atsistatydinti, jei kam pradėta apkaltos procedūra“, – sakė išvadą pristačiusi TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
„Jei prisimintumėme apkaltas, kurios vyko Seime, jos vyko beveik metus, ir jei būtų įgyvendintas reguliavimas, žmogus būtų metus priverstas dirbti Seimo nario darbą ir negalėtų atsistatydinti. Pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą, užsiėmimo rūšį“, – teigė TTK pirmininkė.
Pataisų iniciatorius J. Razma stebėjosi, kad politikas traktuojamas kaip paprastas darbą keisti norintis gyventojas.
„Aš esu nustebęs, kad Teisės departamentas ir komitetas mano, kad tas žmogus, kuris tapo savivaldybės tarybos nariu ir įtariamas priesaikos sulaužymu, turi besąlygišką teisę bet kuriuo momentu atsistatydinti“, – sakė J. Razma.
„Aš manau, jei žmogus eina į tarybos narius, pasižada, kad bus visą kadenciją, jis prisiima tuos galimus suvaržymus, negali tikėtis, kad bus kaip laisvas pilietis ir dėl įsidarbinimo spręs, kaip užsimanęs“, – kalbėjo J. Razma.
Konservatorius teikė pataisas, kurios būtų neleidusios Seimo bei savivaldybių tarybų nariams atsistatydinti apkaltos proceso metu. Pagal projektus, per apkaltą politiko pateikto pareiškimo dėl mandato atsisakymo Vyriausioji rinkimų komisija nesvarstytų – turėtų sulaukti proceso pabaigos.
Seimo TTK, remdamasi parlamento teisininkų išvada, konstatavo, kad toks reguliavimas „neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą, kuri yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų)“.
Anot konservatoriaus, parengti minėtus siūlymus jį paskatino „visuomenės nepasitenkinimas, kai pradėjus apkaltos procedūrą Seimo nariui ar mandato atėmimo procedūrą savivaldybės tarybos nariui, jis pasitraukia, ir minėtos procedūros neužbaigiamos“.
Konservatorius pažymi, kad net teismams patvirtinus, jog politikai sulaužė priesaiką, jie gali išvengti galutinio balsavimo.
Pagal procedūras, Seimas ar savivaldybės taryba dėl politiko mandato panaikinimo balsuoja, jei Konstitucinis Teismas (Seimo nario atveju) arba Vyriausiasis administracinis teismas (savivaldybės tarybos nario atveju) jį pripažįsta sulaužius priesaiką.
„Neseni pavyzdžiai – Seimo nario Mindaugo Basčio bei Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo mandatų atsisakymai. Formaliai jie išvengia atsakomybės dėl priesaikos sulaužymo ir vėl gali kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose“, – pataisos aiškinamajame rašte pažymėjo konservatorius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas V. Titovą pripažino sulaužius priesaiką dėl partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą paniekinančių pasisakymų, tačiau jis pasitraukė iš tarybos iki balsavimo dėl jo mandato panaikinimo.
Prieš pat balsavimą dėl mandato panaikinimo iš Seimo praėjusių metų pradžioje pasitraukė ir Kęstutis Pūkas. Konstitucinis Teismas buvo paskelbęs, kad jis pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.
Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje K. Pūką kovo pradžioje išteisino dėl seksualinio priekabiavimo.
Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas 2017 metų gruodį detaliai ir nuodugniai nustatė bei įvertino K. Pūko elgesį, pripažino politiko veiksmus seksualiniu priekabiavimu kaip tai numatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Tačiau teismas nurodė nenustatęs K. Pūko veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius.