Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Sveikatos sistemos įstatymo ir NST veiklos nuostatų pakeitimams, kuriuos pateikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga.
Už projektą po pateikimo balsavo 75 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 2 parlamentarai susilaikė.
Siūloma numatyti, kad NST sudaro 15 narių: 3 savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai; 6 mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų ir draugijų atstovai; 3 asociacijų, dirbančių sveikatinimo srityje, atstovai; 3 mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai.
Į NST struktūrą įtraukus daugiau atstovų iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų bei draugijų, tikimasi, kad NST veikla bus efektyvesnė.
Jei Seimas pritartų, būtų nustatyta, kad NST pirmininkas gali dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja NST autoriteto. Sprendimą dėl leidimo NST pirmininkui dirbti kitą darbą priimtų Seimo valdyba.
Taip pat siūloma numatyti, kad NST veiklai skirti valstybės biudžeto asignavimai gali būti naudojami NST narių tiesioginėms dalyvavimo posėdyje išlaidoms (kelionių į NST posėdžius ir iš NST posėdžių Lietuvos teritorijoje) kompensuoti pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus; NST narystės tarptautinėse asociacijose įmokoms sumokėti.
Pateiktais projektais siūloma pakeisti NST funkcijas, numatant, kad NST misija – stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, aiškintis pokyčių priežastis ir, vadovaujantis moksliniais įrodymais bei tarptautinių sveikatos organizacijų rekomendacijomis, teikti pasiūlymus situacijai gerinti.
Pagal projektą, NST pagrindinės funkcijos - teikti išvadas ir pasiūlymus Seimui dėl įstatymų projektų, kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą; teikti nuomonę Seimui, prezidentui, Vyriausybei, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms, savivaldybių institucijoms valstybinės sveikatos politikos klausimais; telkti asociacijas viešoms diskusijoms svarbiausiais sveikatos politikos ir strategijos tobulinimo ir jų įgyvendinimo klausimais.
Siūloma numatyti, kad NST turi teisę nemokamai gauti iš Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą NST funkcijoms įgyvendinti; teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti Seimo ir jo komitetų bei komisijų, Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų posėdžiuose ir renginiuose, kuriuose svarstomi sveikatos klausimai.
Tarp NST naujų funkcijų - skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sveikatos klausimais; sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes NST funkcijoms įgyvendinti. Tikimasi, kad NST, turėdama daugiau teisių, galės geriau atlikti jai pavestas funkcijas ir sėkmingiau bendradarbiauti su kitų valstybių panašiomis institucijomis.
Priėmus siūlomus įstatymo ir nuostatų pakeitimus, bus pradedama naujų NST narių skyrimo procedūra.
"Per paskutinius 4-5 metus NST veikla sumenko dėl daugelio priežasčių. NST sudarymo tvarka buvo nepakankamai tobula, per mažai atstovų į jos sudėtį buvo deleguojama iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų ir draugijų. NST nariai dirbo visuomeniniais pagrindais ir kai kurie, matomai, išsisėmė. Mažas NST biudžetas lėmė tai, kad nepakako lėšų ekspertų paslaugoms apmokėti, metiniai pranešimai ir konferencijos dažnai būdavo blankūs, neturėjo didelio visuomenės susidomėjimo",- pastebima aiškinamajame rašte.
Nacionalinė sveikatos taryba (NST) įsteigta Seimo 1998 m. birželio 16 d. nutarimu.