Pagal lig šiol galiojusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, neigiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados sulaukę politikai ar valdininkai trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negalėjo įsidarbinti valstybės tarnyboje. Dabar šios sankcijos nebeliko – Seimas ją panaikino paskutiniosiomis neseniai pasibaigusios sesijos dienomis. Lyg tyčia, tuoj po įstatymo pakeitimo G. Babravičiui teko vidaus reikalų ministro patarėjo postas – tas pats, į kurį politikas taikėsi jau anksčiau, tačiau kėdės negavo būtent dėl neigiamo VTEK sprendimo.
Sankcija galios tik retais atvejais
Seimui pakeitus įstatymą, minėtoji trejų metų sankcija galios tik vienu atveju – asmenims, už šio įstatymo pažeidimus atleistiems iš pareigų. O tokius asmenis visoje Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų.
Merai, vicemerai ir kiti politikai po neigiamos VTEK išvados dažniausiai lieka postuose, kaip ir valdininkai. Juolab, kad įstatymas neįpareigoja taikyti tokios griežtos bausmės, tad dėl sankcijų visišką sprendimo laisvę turi darbdavys: savivaldybė ar kita politikų kontroliuojama valstybės institucija.
Tiems, kurie susipainiojo interesuose ir darbą išsaugojo, Seimas paliko tik kuklias sankcijas. Pagal dabar galiojantį įstatymą, jie vienerius metus nuo neigiamo VTEK sprendimo dienos negalės būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.
G.Babravičiui „šiek tiek pasisekė“
Naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įsigaliojo birželio 27 d. Jau po dviejų dienų pasklido žinia, kad VTEK „klientas“ G. Babravičius įdarbintas vidaus reikalų ministro patarėju.
Šio posto buvęs Vilniaus vicemeras norėjo ir prieš metus, bet įsidarbinti negalėjo dėl neigiamo VTEK sprendimo. 2009 m. gruodį etikos sargai konstatavo, kad G. Babravičius, tarnybiniu transportu išvažiavęs iš tuomečio sostinės mero Viliaus Navicko gimtadienio puotos, pažeidė įstatymą. Taigi po savivaldos rinkimų vicemero posto netekęs politikas iki šių metų gruodžio neturėjo teisės įsidarbinti valstybės tarnyboje. O Seimas prieš nepilną mėnesį jam šią galimybę grąžino.
„Jam šiek tiek pasisekė, matyt“, - DELFI teigė įstatymo pakeitimus teikusio Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, Mišriai Seim narių grupei priklausantis Vytautas Kurpuvesas.
Jaučiasi nubaustas per griežtai
Pats G. Babravičius DELFI teigė nekvestionuojantis VTEK sprendimo ir pripažįstantis, kad tarnybiniu transportu iš V. Navicko gimtadienio puotos išvažiavo nusižengdamas etikai. Tačiau bausmė už tokį nusižengimą esą buvo per griežta.
„Valstybės tarnautojas yra statusas. Aš jį buvau įgijęs kaip vicemeras, nedalyvavęs kokiame nors konkurse, bet kitų kolegų – politikų, tarybos narių – valia. Kada nusižengi etikai, o taip jau nutiko, Etikos komisija neturi galimybių interpretuoti – didelis ar mažas nusikaltimas. Jinai tik gali pasakyti: kaltas arba nekaltas. Mano tas nusikaltimas lyg ir nedidelis – maždaug 40 litų nuostolio valstybei. Bet įstatymas yra įstatymas“, - kalbėjo vidaus reikalų ministro patarėjas.
Naujoji įstatymo redakcija, politiko nuomone, ištaisė klaidas.
G. Babravičius neslėpė, jog ruošdamasis tapti ministro patarėju žinojo apie įstatymo pakeitimus, išvadavusius jį nuo VTEK sprendimo šešėlio.
„Be abejo, žinojau. Perskaičiau, ačiū žiniasklaidai, kažkur spaudoje, kad tos įstatymo pataisos yra registruotos. Ir, aišku, akies krašteliu žiūrėjau, kas gi vyksta. Seimas priėmė tą įstatymą ir, mano galva, patikslino į logišką pusę“, - reziumavo pašnekovas.
Atėjo laikas uždaryti VTEK?
Seimo Antikorupcijos komisijos narė, konservatorė Agnė Bilotaitė DELFI teigė mėginusi priešintis Seimo užmojams švelninti sankcijas už interesų konfliktą, tačiau palaikymo nesulaukusi. Anot parlamentarės, iš etikos sargų atėmus šį, nors ir nedidelį galios svertą, galima iš viso atsisakyti etikos sargų, mat jų sprendimai dabar neturės beveik jokio poveikio pažeidėjams.
„Pati buvau pateikusi visai kitokias pataisas, siekdama išlaikyti tą griežtumą (ir trejų metų sankciją – DELFI). Na, žinote... Seimas yra Seimas. Ir Seimo narių nuomonė buvo tokia, kad nubalsavo prieš. (...) Įstatymas pasidarė bedantis. Lyg tai yra, bet kita vertus, kai taikyti reikia – negali pritaikyti sankcijos. Atsakomybės neišvengiamumas yra reikalingas. Iškyla klausimas: jeigu sankcijų nebeįmanoma taikyti, kam ta VTEK reikalinga?“ - kalbėjo A. Bilotaitė.
Sankcijos atrodė nelogiškos
Tuo tarpu V. Kurpuvesas DELFI teigė, jog iki birželio pabaigos galiojusios įstatymo nuostatos atrodė nelogiškos.
„Anksčiau buvo apribojimas tuo atveju, jei žmogus netenka darbo bet kokiais pagrindais. Jeigu konstatuojamas įstatymo pažeidimas, jis galėjo dirbti be jokių apribojimų. Ir jeigu darbo santykiai nutrūkdavo bet kokiais pagrindais, pvz., jam išėjus iš darbo savo noru, tas apribojimas „įsijungdavo“. Išeina taip, kad apribojimas buvo taikomas ne už tai, kad jisai pažeidė įstatymą, bet už tai, kad jis, pavyzdžiui, savo noru išėjo iš tarnybos ar baigėsi jo kadencija. Mes pagalvojome, kad tai yra nelogiška formuluotė“, - aiškino parlamentaras.
„Dėl to ir pasiūlėme, kad jeigu žmogus yra atleistas būtent už šio įstatymo pažeidimą, tokiu atveju jis trejus metus negali grįžti į valstybės tarnybą“, - pridūrė V. Kurpuvesas.
Pasak jo, ankstesnis įstatymas netgi kliudė „pasielgti vyriškai“, mat dėl interesų supainiojimo atsistatydinti nutarę politikai tokiu atvejų pasirašydavo sau nuosprendį ir atimdavo iš savęs teisę įsidarbinti net ir eilinio valdininko pareigose.
„Tai buvo tam tikra kliūtis netgi vyriškai pasielgti. Nebuvo šitoje normoje jokios logikos“, - tvirtino V. Kurpuvesas.
Laukia etikos sargų nuomonės
Konservatorė A. Bilotaitė tokios pozicijos nepalaiko. Ji dėl Seimo sprendimo sušvelninti sankcijas pažeidėjams kreipėsi į VTEK.
„Esu išsiuntusi VTEK užklausimą, kaip jie dabar taikys šitą įstatymą. Laukiu atsakymų ir tikiuosi jų greitai sulaukti, nes dabar yra daug spekuliacijų, interpretacijų“, - sakė A. Bilotaitė.
VTEK narė Dalia Paulauskaitė DELFI teigė, jog etikos sargai įstatymo pasikeitimus aptarti ketina rugpjūtį įvyksiančiame komisijos posėdyje.