Parlamentinės komisijos pirmininku paskirtas projekto iniciatorius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Specialioji komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu VSD teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Dalis opozicijos narių į tyrimo komisiją nedelegavo
Tirti pranešėjo istoriją turėjo 12 parlamentarų, tačiau ne visos Seimo frakcijos delegavo savo narius į laikinąją komisija. Grupėje dirbs konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Matas Maldeikis, Bronislovas Matelis, Andrius Vyšniauskas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas, liberalas Raimundas Lopata bei pats V. Bakas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė savo atstovų į komisiją nepaskyrė.
Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas pranešė, kad jo atstovaujama partija nedalyvaus laikinojoje Seimo komisijoje pranešėjo istorijai tirti.
„Valstiečiai nedalyvaus šioje komisijoje. Jie laikosi labai nuoseklios pozicijos, remdamiesi tuo, kad šis tyrimas jau atliktas praėjusioje kadencijoje. Toje komisijoje dalyvavo visų frakcijų atstovai ir tie patys valdantieji, kurie dabar pasisako už tyrimą. O praėjusioje kadencijoje tiek Laurynas Kasčiūnas, tiek Gabrielius Landsbergis labai aktyviai bei garsiai pasisakė, kad to tyrimo tikrai nebereikia“, – Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
„Šiai dienai mes turime žvalgybos kontrolierių, kuris remiantis komisijos pagrindu atliko tam tikrus veiksmus VSD ir apie išvadas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą informavo“, – teigė politikas.
D. Gaižausko teigimu, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario V. Bako inicijuojamas tyrimas bus naudingas tik valdantiesiems.
„Tas tyrimas bus naudingas tik valdantiesiems. Jis konkrečiai nukreiptas į dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą. Prasideda rinkiminė kampanija. Jie per šį tyrimą bandys vienaip ar kitaip griauti prezidento autoritetą, ieškoti tam tikrų kabliukų. Blogiausia, kad į šį konfliktą bus įtrauktas VSD“, – sakė D. Gaižauskas.
Skeptiškai partiečio iniciatyvą vertino ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, inicijuojamo tyrimo klausimai svarbūs, tačiau juos kelti beprasidedant prezidentinei rinkimų kampanijai tiesiog ne laikas.
„Aš matau pagrindą tokiai komisijai, bet laikas jai yra netinkamas.
Dabar viskas, kas bus daroma, bus vertinama per rinkimų prizmę. Tačiau prasmę matau, nes klausimai yra labai svarbūs. Jie susiję su mūsų politine sistema, rinkimų finansavimo klausimais“, – Seime žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija vėl sulaukė dėmesio pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seime diskutuota, kokia forma parlamentas galėtų imtis pranešėjo istorijos tyrimo – kalbėta ir apie parlamentinę komisiją, ir apie Žvalgybos kontrolieriaus vaidmenį.
Tačiau sprendimų imtasi po Generalinės prokuratūros kreipimosi į NSGK, kuriame konstatuota, kad 2019 m. pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Svarstyta, jog specialiosios komisijos statusas galėtų būti suteiktas pačiam NSGK, tačiau vėliau grįžta prie parlamentinės komisijos formato.