Už tai, kad J. Oleko atsakymai laikomi patenkinamais, balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 31 parlamentaras, susilaikė 9 tautos atstovai.
Politikas turėjo aiškintis Seimui, kaip buvo vykdoma iš Geteborgo skridusio lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija.
Antradienį Seimo narys Albinas Mitrulevičius pateikė redakcinės komisijos balsavimo rezultatus. Komisija 8 balsais prieš 4 pasiūlė pritarti ministro atsakymams, Seimas tokį nutarimą patvirtino.
Tiesa, Seimo nariai diskusijoje sakė, kad „An-2” katastrofa atskleidė, kad Lietuva nėra pajėgi efektyviai gelbėti ir ieškoti savo piliečių, jei įvyksta tragedija. Tokius nuogąstavimus išreiškė Seimo narys Povilas Urbšys, kuris pabrėžė apie vieningo paieškos ir gelbėjimo koordinavimo centro sukūrimo svarbą.
Socialdemokratė Irena Šiaulienė savo ruožtu pareiškė, kad interpeliacija buvo politinis šou, nes procese buvo remiamasi daugiau moraliniais kriterijais, o ne faktais.
Konservatorius Andrius Kubilius sako, kad J. Oleko veikimas ar neveikimas sudarė sąlygas Lietuvos gyventojams galvoti, kad krašto apsaugos sistema yra nevaldoma, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos pradedamos, baigiamos be jokios logikos.
Liberalas Eligijus Masiulis susirūpino, kur J. Olekas dingo antradienį. Jo nuomone, tai iliustruoja, kad ministrui visiškai nesvarbu, kas vyksta krašto apsaugos sistemoje.
Gediminas Kirkilas patikslino, kad J. Olekas Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose susitinka su Norvegijos karalystės gynybos ministre Ine Eriksen Soereide, todėl ir nedalyvauja posėdyje Seime.
Interpeliaciją J. Olekui inicijavo Seimo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos.
Interpeliacijos iniciatoriai teigė, kad ministras netinkamai reagavo į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ nelaimę: dingus lėktuvui „nenutraukė savaitgalio poilsio, negrįžo į darbą“, taip pat „nepanaudojo viso turimo sistemos potencialo siekiant tinkamai organizuoti tokiais atvejais itin svarbius ryšius su visuomene, neužmezgė ryšių su šoko ištiktais artimaisiais“.
J. Olekui interpeliacijoje iš viso buvo pateikti 9 klausimai. Jo buvo klausiama, kodėl jis neįsitraukė į „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą, teirautasi, ar jis priims atsakomybę už tai, kad „atsirado dar daugiau nepasitikėjimo valstybe ir sustiprėjo įsitikinimas, kad žmogus ir jo gyvybė valstybei nėra svarbu“.
Opozicija pabrėžė, kad visuomenė tris dienas po nelaimės jūroje „krašto apsaugos ministro nematė apskritai, o tuo labiau nejautė lyderystės“. Be kita ko, buvo prašoma ministro atsakomybės dėl kariuomenei priklausančių padalinių teritorijose vykusių „bendruomeninių ar partinių draugų švenčių“.
Pats J. Olekas nesutiko padaręs klaidų per lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operaciją, tačiau kiek anksčiau Seime jis yra atsiprašęs dviejų žuvusių pilotų artimųjų dėl to, jog paieškos ir gelbėjimo operacija nebuvo vykdyta taip, kad nekiltų jokių abejonių.
DELFI primena, kad iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Orlaivį iškėlus aptiktas Adolfo Mačiulio kūnas. Pilotas Alvydas Selmistraitis kol kas nerastas.