„Labai didelio entuziazmo Konstitucijos keitimo prasme nesimato. Aš manyčiau, kad tai galėtų būti tas kelias, bet reikia pasakyti, kad jis iš principo nieko nekeičia išskyrus tai, kad Konstitucijoje nelieka įtvirtintų parlamentinių lėšų, tai tiesiog nuleidžiamas reguliavimas į įstatymo arba į statuto lygį <...>. Vis tiek [tai] liktų įstatymu reguliuojamas klausimas“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų atstovais Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Pirminiai parlamentinių lėšų mokėjimo tvarkos pakeitimai, pasak jos, galėtų būti padaryti Seimo valdyboje – esą atsiskaityti už gautas lėšas Seimo nariai galėtų ne kas ketvirtį, o kas mėnesį.
O fundamentalūs pakeitimai – po to, kai apie juos atskirai viduje padiskutuos frakcijos. Esą tada galutinai ir paaiškės, ar būtų užtektinai balsų Konstitucijos pakeitimui, ar ne.
Paklausta, ar parlamentinės lėšos gali būti mažinamos, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad pasvarstymų yra įvairių.
„Ir apie proporcijas buvo kalba, apie tai, kad galėtų šiek tiek keistis koeficientas. Bet, kaip ir sakiau, galutinio sprendimo nėra, o jo šiandieną ir nesitikėjau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pažymėjo, kad esminiai tvarkos pakeitimai įsigaliotų gal net ne kito Seimo kadencijoje.
„Daugeliu atžvilgių tie pakeitimai <...> galėtų įsigalioti jau netgi ne 2024 metų, o 2028 metų kadencijai, tai čia vėlgi reikėtų plataus sutarimo. Ir klausimas yra, sakyčiau, ne politinis, o labiau techninio pobūdžio“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
„Trumpajame periode tvarkų pakoregavimo galimybių tikrai yra. Puikiai suprantame, kad neeliminuosime visų rizikų ir galutinis teismas yra rinkėjų rankose. Šiandien tikrai turime, tikriausiai, maksimalų viešumą, kuris yra įmanomas, informacija yra vieša, kiekvienas gali patikrinti save dominantį Seimo narį ar narę, ir įvertinti, kaip jie naudoja lėšas.
Puikiai suprantame, kad tol, kol parlamentinės lėšos ir tokia tvarka egzistuoja, visada yra teorinė galimybė, kad kažkas jas naudodamas paslys, tą ir matome šiuo atveju“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: pridėti prie atlygio nebūtų visiškai teisinga
Su tuo, kad galiojančią parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką reikia koreguoti, teigė sutinkantis ir opozicinės Seimo demokratų frakcijos atstovas Linas Kukuraitis. Tvarka, anot jo, turi būti aiškesnė ir konkretesnė, dalis lėšų galėtų būti mokama atsiskaitytinai, o dalis – ne.
„Šiuo metu, kokia egzistuoja tvarka ir kaip ja naudojamasi, tai daro žalą ne tik konkrečiam Seimo nariui, bet reputacinę žalą visam Seimui, dėl to pokyčiai yra reikalingi.
Būtume už tai, kad būtų kur kas dar aiškiau reglamentuota ta dalis, už kurią turime atsiskaityti kaip reprezentacinę dalį. Tai reiškia, aiškiau, konkrečiau ir labiau rekomenduojama. Išlaidų dalis galėtų sumažėti, už kurią [reikia] atsiskaityti. Kita dalis galėtų būti neatsiskaitoma: arba didinama prie darbo užmokesčio, arba kiti sprendimai tam, kad nebūtų sukurta tokia situacija, kur mes turime pilkąsias zonas, kuriomis, deja, ne visada tinkamai naudojamasi, sudaroma piktnaudžiavimo regimybė, kurios maksimaliai turime vengti“, – kalbėjo parlamentaras.
Siūlymą perkelti kažkokią dalį parlamentinių lėšų ir jas pridėti prie Seimo nario atlyginimo valdančiosios Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įvertino skeptiškai.
„Pridėjus prie atlygio, turbūt, nebūtų visiškai teisinga, nes vieni, turbūt, leistų savo kažkokiems privatiems dalykams, kiti iš tos pačios sumos vykdytų parlamentinę veiklą. Bet neabejotinai mes toliau diskutuosime. Matyt, galima tobulinti tvarką, uždėti papildomai saugiklius, – komentavo tautos atstovė. – Bet visgi reikia pabrėžti, kad tikrai didžioji dalis parlamentarų – aš viliuosi – tas išlaidas leido pagal nustatytą tvarką, ir visi kiti klausimai, kurie kyla dėl pagrįstumo, kitokių dalykų, yra tų Seimo narių atsakymų klausimas, ar jie įtikina, ar jie neįtikina.“
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės įsitikinimu, kad ir kokia būtų tvarka, vis tiek kiltų klausimų, kodėl „vieno Seimo nario brangesnis kompiuteris, o kito pigesnis“.
Poreikis kalbėti apie galimus parlamentinių lėšų mokėjimo tvarkos pakeitimus kilo po to, kai visuomenininko Andriaus Tapino ir „LaisvėsTV“ komandos iniciatyva „Skaidrinam“ pasiekė Seimą.
Paaiškėjo, kad kai kurie tautos atstovai už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigijo kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.
Kilo abejonių, ar šie pirkiniai susiję su jų tiesioginiu darbu, ar nėra taip, kad kai kurias priemones politikai suskubo įsigyti iki tam tikros datos, kad jos liktų jiems net ir pasibaigus kadencijai.
Konservatoriai dar nesulaukė atsakymo iš Džiugelio
Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrė Seimo narys Justas Džiugelis. Jis dar neatsakė frakcijai, ar būtų linkęs pasitraukti iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų, teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, į įtartinus ryšius su lošimų lobistu įsivėlęs partijos kolega pažadėjo į visus klausimus pateikti atsakymus.
„Kol kas nesulaukiau. Frakcijoje nebuvome nustatę kažkokio griežto laiko limito. Justas Džiugelis sakė, kad dar papildomai pateiks atsakymus ir įtikins, kad viską darė skaidriai ir elgėsi tinkamai“, – žurnalistams komentavo konservatorių frakcijos seniūnė.
