Šis įstatymo pakeitimo projektas sukėlė daugybę diskusijų Seimo plenariniame posėdyje. Opozicija pristatė ir atskirąją nuomonę. Akademiko Eugenijaus Jovaišos teigimu, savivaldybė turi spręsti dėl mokyklų tinklo tvarkymo, o ne Vyriausybė.
„Reikia matuoti mokyklos kokybę, ir tada pasakyti, kad jūsų kokybinis rodiklis, pagal patikrinimus, yra mažesnis negu nustatytas balas. Tada įsijungia savivaldybė ir žiūri, ir klausia, kas atsitiko – ar reikia naujo mokytojo, ar reikia naujos mokyklos, ar reikia autobusiukų, ar reikia atvežti mokytoją ar išvežti vaikus į kitą mokyklą“, – sakė E. Jovaiša.
„Bet visą tai turi spręsti savivaldybė. Bet negalima per kiekybinius kriterijus nustačius klasės dydį, tvarkyti tinklo“, – akcentavo politikas.
Seimo narė Vilija Targamadzė antrino E. Jovaišai primindama, kad politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą dėl švietimo, kuriame pasižadėta suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms.
„Reikėtų nepamiršti ir politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Jame numatytas savivaldybių savarankiškumo didinimas, o čia – atvirkščiai, yra apribojamas savarankiškumas. Juk savivaldybės ir turėtų spręsti, kam reikalingas didesnis finansavimas, kurioms mokykloms mažesnis finansavimas, kur reikėtų išlaikyti klases, o kur – nereikėtų“, – pabrėžė politikė.
Parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad svarstomas įstatymo pakeitimo projektas yra ne apie mokyklų tinklą, o apie mokyklų išlikimą.
„Šitas įstatymo pakeitimo projektas yra ne visai apie tinklą. Tai yra apie keliamus kriterijus kiekvienai mokyklai būti ar nebūti. Ir tą spręs Vyriausybės nutarimas“, – sakė Darbo partijos frakcijos Seime narė.
„Gal su dalimi kriterijų ir būtų galima sutikti, nes tikrai gera mokykla yra ta, kurioje yra visi ugdymo planai ir geras pasirinkimas. Bet ko labai pasigedau šito įstatymo svarstymo metu, tai diskusijos su visomis suinteresuotomis šalimis, ypatingai su regionais. Nes didžiausią įtaką šie pokyčiai turės regionų teisei spręsti dėl mokyklų tinklo išlikimo“, – pažymėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dalyvaudama diskusijoje dėl pataisų, pabrėžė, kad kokybinių kriterijų įstatymo pakeitimo projekte yra, nors opozicija teigia kitaip.
„Įstatyme šiuo metu yra nurodyti 8 kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai, iš jų 2 yra kokybiniai kriterijai, ir yra 2 kiekybiniai kriterijai. Taigi, kaip mes dažnai girdime, kad nėra perkelta kokybinių kriterijų, tai tikrai tai yra netiesa. Šiandien yra daugiau kokybinių kriterijų“, – akcentavo konservatorė.
Ji išvardino ir kokybinius kriterijus, numatytus įstatymo projekte: mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, turi būti užtikrintas švietimo pagalbos teikimas, mokytojai turi turėti tinkamą išsilavinimą.
„Pirmiausia kokybinis kriterijus yra tai, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar tu gyveni Rokiškyje, ar tu gyveni Vilniuje, tu turi turėti galimybę turėti pilną ugdymosi tinklelį. Tu turi turėti galimybę viduriniame ugdyme mokytis chemijos, nesvarbu, koks yra skaičius mokinių“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.
„Kitas kriterijus yra užtikrintas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas. Mes turime mokiniams, kurie turi įvairių poreikių, užtikrinti pilną švietimo pagalbą. Tai yra labai aiškus kokybinis kriterijus“, – pridūrė buvusi švietimo ministrė.
Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, valdantieji nusileido tam tikriems opozicijos narių prašymams.
„Komitetas pasiūlė šiek tiek palengvinti sąlygas mokykloms, kuriose yra dėstoma nevalstybinė kalba, taip pat esančiose tam tikruose regionuose ir geografinėse vietose. Taip pat buvo aiškiai apibrėžta, kokias pasekmes turės kriterijų nesilaikymas“, – parlamente pristatė A. Žukauskas.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.