Šia proga Seimo narius vaizdo sveikinimu pasveikino Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis.
Dokumentu teigiama, kad „unijos sudarymo aktas liudijo ne tik Renesanso epochos idėjų praktinę realizaciją, bet ir novatorišką teisinį mąstymą, abiejų valstybių politinio elito brandą“.
„Liublino Seime buvo sukurta daugiatautė ir daugiareliginė bendrija, grindžiama respublikos vertybių, pakantumo tolerancijos, politinių derybų ir abipusės pagarbos idėja“, – sakoma rezoliucija.
Joje taip pat pažymima, kad „Abiejų Tautų Respublika tapo tiltu tarp Rytų ir Vakarų“.
Seimui priimti rezoliuciją dėl Liublino unijos pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
1569 metų birželio 28 dieną priimta ir liepos 1 dieną tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasirašyta Liublino unija sujungė jas į vieną politinį darinį – Abiejų Tautų Respubliką, gyvavusią iki XVIII amžiaus pabaigos.
Šis įvykis Lietuvoje kartais sulaukia prieštaringų vertinimų – esama nuomonių, kad Liublino unija susilpnino Lietuvos valstybingumą ir sulenkino šalies elitą.