Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį arba kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 75 procentus priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Tuo metu neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei vyresniems kaip 50 metų asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 2 metai, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 60 procentų priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Siūloma Socialinių įmonių įstatyme nustatyti, kad darbo vieta nelaikoma panaikinta, jei įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino tęsiasi ilgiau kaip 30 darbo dienų.
Užimtumo įstatyme siūloma nustatyti didesnį subsidijos darbo užmokesčiui dydį – 70 proc. vietoj šiuo metu nustatytų 60 proc., kuris negalės būti didesnis negu 1,5 MMA (šiuo metu nustatyta – 1 MMA). Kartu nurodoma, kad apskaičiuotos sumos negalės būti didesnės negu užimto asmens darbo sutartyje iki Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, o subsidijos dydį (70 arba 90 proc.) pasirinktų pats darbdavys.
Taip pat siūlomi Užimtumo įstatymo pakeitimai, ekstremalios situacijos ar karantino metu nustatant konkrečius reikalavimus savarankiškai dirbančiam asmeniui, norinčiam gauti išmoką.
Siūloma atsisakyti reikalavimo savarankiškai dirbančiam asmeniui iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdyti savarankišką veiklą, o sprendimą dėl išmokos mokėjimo priimtų Užimtumo tarnyba, ją mokėtų ir išieškotų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teigiama aiškinamajame rašte.
Taip pat išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, o jei Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas truktų trumpiau negu kalendorinis mėnuo, ji būtų proporcingai mažinama.