Už projektą balsavo 126 Seimo nariai, prieš pasisakiusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
„Šio įstatymo priėmimas yra svarbus valstybės gynybai įgyvendinant gynybos atgrasymo strategiją“, – ketvirtadienį Seime akcentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
A. Anušauskas pažymėjo, kad poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 darbo vietų bei paskatins verslo plėtrą.
„Besiribojančiose seniūnijose bus sukurta iki šimto darbo vietų: bus laikino maitinimo poreikis, nuolatinio apgyvendinimo, statybos, teritorijų priežiūros srityse. Poligonas nėra tik teritorija, tai yra teritorija į kurią investuojama ir, be abejonės, tai prisidės ir prie vietos verslo skatinimo“, – pažymėjo ministras.
A. Anušausko teigimu, 2023 metams numatyta 26 mln. eurų investicijos. Ministras pažymi, kad tokia suma turėtų būti skiriama kasmet, kol bus išvystyta visa poligono infrastruktūra.
Visgi Seimo salėje Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas piktinosi, kad poligono steigime, jo teigimu, trūksta skaidrumo. Anot parlamentaro, tiek visuomenei, tiek Seimo nariams nėra atskleista poligono steigimo vertė.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų trūksta skaidrumo. Tai vienas brangiausių Lietuvos gynybos projektų ir, gerbiamas ministre, tai, ką aš girdėjau jūsų pristatyme, kai Seimui net neįvardijama poligono vertė, neatsakoma į klausimus, aš jus kviesčiau tai daryti skaidriau. Atsakyti ir apie vertes, ir kad Seimas galėtų stebėti, kas tie rangovai, dalyviai. Noriu jums priminti, kad vienas poligonas buvo sužlugdytas tik dėl to, kad trūko diskusijos ir su visuomene, ir su Seimu. Taip kad nelipkite ant to paties grėblio“, – sakė V. Bakas.
A. Anušauskas, reaguodamas į kolegos repliką, pabrėžė, kad visa informacija apie Rūdninkų poligono steigimą bei lėšų panaudojimą bus pristatyta priėmus įstatymą. Jo teigimu, būtent teisės aktai ir užtikrina, kad steigimas įvyktų skaidriai.
„Pirmiausia, kokie rangovai, kai įstatymo nėra ir konkursai net nėra paskelbti. (...) Antras dalykas, minite ankstesnius poligonus, jie nebuvo įsteigti, buvo tokia idėja, kurią buvusi Vyriausybė mėgino įgyvendinti, bet tose teritorijose, kur tūkstančius žmonių reikėjo iškeldinti. Jie nebuvo įsteigti. Aš noriu pabrėžti, kad mes pradedame viską skaidriai nuo teisės aktų, nuo įstatymų ir toliau seks visi veiksmai. Ir poligono infrastruktūrai lėšos, jų panaudojimas bus pristatomas ir Seimui, ir komitetams“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad įstatymo aiškinamajame rašte iniciatoriai pabrėžia, šiuo metu turimuose kariniuose poligonuose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų Lietuvoje esančių NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas priimančiosios šalies paramos poreikis, rašoma pranešime spaudai.
Įstatymu būtų patvirtintos poligono teritorijos ribos, nustatytos žemės paėmimo procedūros, statinių ir įrenginių įrengimo reikalavimai bei sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos, reikalingos poligonui įkurti.
Steigiamo poligono plotas siektų 16 930 ha. Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, į poligono teritoriją patenka 48 privačios žemės sklypai ir jie sudaro 2 proc. viso ploto, t. y. apie 350 ha. A. Anušauskas tvirtino, kad likusi ploto dalis, 98 proc., yra valstybinė žemė.
Įstatymo projektu numatoma, kad Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su projektą įgyvendinančia institucija imsis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms vertybėms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įsteigimo Rūdninkų girios biosferos poligone, statinių statybos ar įrenginių įrengimo, poligono parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.