Tai pažymima Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl parlamentinės diplomatijos stiprinimo“.
Už dokumentą balsavo 76, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai.
Parlamentarai ragina suteikti išskirtinį dėmesį Vokietijai, siekiant padėti kuo sklandesniam jos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje sukūrimo procesui bei išlaikyti vykdomą atgrasymo politiką Rusijos atžvilgiu.
Priimta rezoliucija Seimas pabrėžia parlamentinės diplomatijos ir politinių partijų tarptautinių ryšių svarbą dabartiniame geopolitiniame kontekste; ragina stiprinti Baltijos jūros regiono (NBP9) valstybių geopolitinį bendradarbiavimą, Lietuvos politinėse partijose steigiant tarptautinių ryšių grupes, kurios plėtotų partinės diplomatijos iniciatyvas, užmezgant glaudžius ryšius su šio regiono valstybių atitinkamomis broliškomis politinėmis partijomis.
Parlamentarai skatina išnaudoti visus naudingus politinius instrumentus, taip pat partinės ir parlamentinės diplomatijos instrumentus, skatinant glaudesnį ES ir atskirų jos narių bendradarbiavimą su asocijuotomis partnerėmis – Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurios šiuo metu susiduria su geopolitiniais iššūkiais ir vidinėmis krizėmis.
Dokumente Lietuvos Seimas atkreipia dėmesį, kad Lietuva turi visokeriopai padėti Rytų partnerystės šalims žengti jų pasirinktu demokratinių reformų kelių, kuris sustiprintų šių šalių nepriklausomybę, savarankiškumą, saugumą ir užtikrintų žmonių gerovę.
Priimtu teisės aktu Seimas siūlo stiprinti regioninį bendradarbiavimą, pirmiausia – parlamentinėje srityje, tarp Baltijos ir Juodosios jūros (tarpjūrio) valstybių, siekiant išlaikyti glaudų ryšį tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių bei Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos, palaikant jų pasiryžimą eiti Europos integracijos kelyje, kai narystės ES perspektyvos suteikimas artimiausioje ateityje yra sunkiai įgyvendinamas.
Lietuvos parlamentas skatina aktyviau išnaudoti tarpparlamentinę ir tarppartinę diplomatiją ES valstybėse narėse, kad vykstantis santykių su Baltarusiją atkūrimas įtrauktų Astravo atominės elektrinės statybų skaidrumo ir tarptautinės kontrolės būtinybę.
Dokumente atkreipiamas dėmesys į būtinybę stiprinti ryšius su Jungtine Karalyste, kuri užima svarbų vaidmenį tiek Europos saugumo sistemoje, tiek glaudžių Europos transatlantinių ryšių su JAV išsaugojimui; pabrėžiama būtinybė stiprinti tiesioginį darbą su JAV Kongresu, ieškant naujų ir dar neišnaudotų Lietuvos bendradarbiavimo su JAV galimybių ir taip užtikrinti transatlantinius ryšius.
Kartu pastebima, kad visos partinės ir parlamentinės diplomatijos iniciatyvos turi būti tinkamai finansuojamos, atsižvelgiant į sėkmingą Vokietijos ir Švedijos valstybių patirtį.