Šią savaitę tokias kodekso pataisas parlamentui pateikęs Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes tautybė nedaro jokio poveikio asmens galimybei nusikalsti.
„Mano manymu, ji yra visiškai perteklinė, nereikalinga, nebeatitinka šiuolaikinių įstatymų dvasios. (...) Galbūt ir kituose procesiniuose dokumentuose ta tautybė įrašoma pertekliniu būdu. Neabejoju, kad labai retas nusikaltimas yra susijęs su tautybe, gal tai vienas kitas nusikaltimas dėl tautinės nesantaikos kurstymo, kur galėtų turėti prasmę, o kitur yra visiškai beprasmis įrašas, visiškai nesusijęs su tauta. Todėl manau, kad jis turėtų tiesiog išnykti iš įstatymo“,- pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos sakė V. Gapšys.
Seimo narys konservatorius Andrius Navickas padėkojo V. Gapšiui už šią iniciatyvą, nes problema buvo atsiradusi dar praeitos kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitete.
„Kai su romų tautybės žmonėmis kalbėjome, sakė, kad dažniausias pranešimas, kuris atsiranda antraštėse, – „Romų tautybės žmogus kažką nužudė“, nors apie lietuvių tautybės žmogų tarsi taip nesakome. Ir tada pradėjome klausti, iš kur? Pasirodo, kad tikrai policija turi taip įrašinėti, bet mums tada buvo žadėta, kad policija pati sutvarkys tuos reikalus, panaikins tuos reikalavimus. Bet turbūt tikrai reikėjo įstatymo pataisos“,- sakė A. Navickas, pažadėjęs palaikyti projektą.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms Seimas pritarė po pateikimo, už jas balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai. Projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į plenarinę salę jis sugrįš rudens sesijoje.
Šiuo metu BPK numato, kad įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodomas kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai.