Už rezoliuciją balsavo tik 59 Seimo nariai, 36 buvo prieš ir 5 susilaikė. Norint panaikinti teisinį Seimo nario imunitetą reikia surinkti ne mažiau nei 71 balsą.
Tai ne pirmas kartas, kai P. Gražulis atsakomybės išvengia dėl Seimo suteikto skėčio. Prieš trejus metus parlamentas irgi nesutiko panaikinti jo imuniteto.
Kaip žinoma, laikinoji tyrimo komisija buvo nusprendusi, kad generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymas dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario P. Gražulio yra pagrįstas. Komisija buvo leidusi suvaržyti savo kolegos laisvę, jeigu tik teismas manys tai esant reikalinga.
P. Gražulis įsigijo gynėją
Laikinosios komisijos pirmininkas, Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas parlamentarams pristatė generalinio prokuroro kreipimąsi, bet išsitarė manantis, kad kolega P. Gražulis jokio nusikaltimo nepadarė.
Generalinis prokuroras kreipimesi nurodė, kad P. Gražulis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų sustoti, neiti į homoseksualų renginį ir neperžengti specialiosios policijos juostos „STOP POLICIJA“. Tačiau M. Zasčiurinskas pristatinėdamas komisijos balsavimą vis sugrįždavo prie savo nuomonės.
„Kai mes peržiūrėjome filmuką, tai aiškiai buvo matyti, kad Seimo narys P. Gražulis STOP linijos neperžengė. Jis priartėjo prie policijos, atsirado policijos užtvara, policija jį triskart pastūmė, po to jis bandė prasiveržti, bet policijos juostos jis neperžengė“, - P. Gražulį gynė M. Zasčiurinskas.
Parlamentaras abejojo, ar antrankius P. Gražuliui uždėję, jį paguldę ir Gedimino prospektu nešę policininkai galėjo taip daryti, mat P. Gražulis, kaip Seimo narys, turi imunitetą ir esą tokiais veiksmais jo laisvė buvo suvaržyta negavus parlamento sutikimo.
Pademonstravo filmuotą medžiagą
Po M. Zasčiurinsko kalbos Seimo salėje pademonstruota begarsė policijos filmuota medžiaga iš P. Gražulio sutramdymo. Reakcijos Seimo salėje buvo įvairios.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius garsiai klausė „O kaip būtų Amerikoje?“ bei reikalavo nutraukti vaizdo siužeto demonstravimą.
Iš socdemų frakcijos pusės P. Gražulio link skriejo raginimai „įgarsinti“ siužetą, kuris Seime buvo rodomas be garso. O pats „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas linksmai šypsojosi ir kartais komentavo ekrane matomą vaizdą.
Vieni Seimo nariai filmuotą medžiagą stebėjo su šypsena, kiti – su rimtu susirūpinimu. Treti trumpą kino seansą nusprendė apskritai praleisti ir užsiimti kitais reikalais.
P. Gražulis gynėsi nedarantis PR'o
Po M. Zasčiurinsko į tribūną ėjo pats P. Gražulis, kuris nepriklausomos Lietuvos policiją lygino su sovietinių laikų miliciją. Pasak jo, antrankiai gyvenime jam buvo uždėti du kartus: vieną kartą sovietmečiu, kitą kartą - per homoseksualų eitynes, tačiau esą sovietmečiu milicininkai antrankius nuėmė jau automobilyje ir nebuvo tokie grubūs.
Politikas prisistatė esantis vertybių gynėju ir beveik kankiniu.
„Džiaugiuosi už savo poziciją, jos neatsisakau, pasielgiau principingai gindamas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir ateityje kitaip nesielgsiu", - jokio gailesčio nedemonstravo P. Gražulis.
Seimo salėje ne sykį aidėjo raginimai P. Gražuliui liautis kalbėjus. Socdemams P. Gražulis atsikirtinėjo, o dešiniuosius ignoravo.
„Tvarkiečio“ paskutinius žodžius opozicijos lyderis A. Kubilius palydėjo atodūsiu: „Gerai, kad baigei“.
E. Masiulis: spėkite, kas labiausiai laukia homoseksualų eitynių
Pakvietus savo nuomonę išsakyti frakcijas, pirmasis kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Politikas juokavo, kad P. Gražulis iš tiesų yra žmogus, labiausiai laukiantis homoseksualų eitynių.
„Jeigu mes paklaustume klausimo, kas labiausiai Lietuvoje laukia homoseksualų eitynių, tai aš vienareikšmiškai atsakyčiau – P. Gražulis. Tą jis daro nuosekliai ne pirmus metus, iš anksto ruošdamasis tam. Keista. Ar į Seimo nario pareigas įeina šlitinėti Gedimino prospektu apsirengus neaiškios kilmės kombinezonu, užsidėjus neaiškios kilmės statybinį šalmą. Petrai, pasižiūrėk pats iš šono, kaip pats atrodai“, - kalbėjo E. Masiulis.
Konservatorius Jurgis Razma Seime teigė, kad svarstant P. Gražulio klausimą šio politiko reklaminėje akcijoje dalyvauja visas Seimas. Jo teigimu, P. Gražulis tik dangstosi gindamas šeimą ir tradicines vertybes, nes svarbiame balsavime Seime dėl šeimos koncepcijos jis nepasirodė, bet į eitynes nuolat eina.
I. Degutienė: teismo vengiantys politikai solidarizuojasi
Buvusi Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė žurnalistams teigė nesuvokianti, kodėl Seimas antrąsyk iš eilės apgynė P. Gražulį nuo teismo.
„Seimas (...) nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei teismas“, - konstatavo I. Degutienė.
Politikė teigė turinti savo požiūrį į homoseksualų eitynes, tačiau tai esą nepateisina P. Gražulio. O „tvarkiečio“ pritaikytą savo padėties palyginimą su sovietmečiu I. Degutienė atvirai vadino šventvagyste.
„Tai yra paprasčiausiai chuliganiškas poelgis. Jeigu tai nebūtų Seimo narys (...) ir būtų toks išpuolis prieš policiją, mes taip visi ir įvardintume – kad tai buvo chuliganiškas elgesys ir už tai turi būti nubausta“, - stebėjosi konservatorė.
Buvusi Seimo pirmininkė teigė įžvelgianti savotišką susitarimą tarp partijų, kurių politikai šioje kadencijoje susidūrė su generalinio prokuroro prašymais naikinti teisinę neliečiamybę. Šios partijos – tai „tvarkiečiai“, Darbo partija bei „Drąsos kelias“.
„Įžvelgiu tam tikrus frakcijų susitarimus. Tiek iš „Tvarkos ir teisingumo“ P. Gražulis, tiek iš Darbo partijos žmonės (...) arba „Drąsos kelio“ frakcija, kuri irgi šį klausimą sprendė. Taigi yra toksai „solidarumas“, - ironizavo I. Degutienė.
P. Gražulis – pirmas šios kadencijos parlamentaras, kurio neliečiamybė nebuvo panaikinta. Imuniteto anksčiau neteko ir čia pat pradingusi Neringa Venckienė, ir „darbiečiai“ Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys bei Vitalija Vonžutaitė.
DELFI primena, kad P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras D. Valys paprašė dėl parlamentaro veiksmų Vilniuje vykusių seksualinių mažumų eitynių metu. Liepos 27 d. atvirą antipatiją homoseksualams reiškiantis parlamentaras buvo tramdomas net penkių policijos pareigūnų, kurie P. Gražulį „nukenksmino“ ir sulaikė.
Politikas tikina nieko neteisėto nepadaręs. Prieš seksualinių mažumų eitynes P. Gražulis apsirėdė šalmu ir lietpalčiu bei apsirūpino vandens pompomis – politikas žadėjo „apvalyti“ Gedimino prospektą nuo homoseksualų pėdsakų.
Tuo tarpu policija nurodo, jog P. Gražulis nepakluso pareigūnų prašymams sustoti ir neiti į renginio teritoriją. Be to, Seimo narys kaltinamas pasipriešinimu policijos pareigūnams. Dėl šių veiksmų P. Gražuliui gresia bauda nuo 300 iki 500 Lt ar netgi belangė – areštas nuo 15 iki 30 parų.
„Tvarkiečio“ neliečiamybė naikinama jau antrą kartą. 2010 m. vykusių pirmųjų Lietuvoje homoseksualų eitynių metu politikas peršoko apsauginę tvorą ir kibo į atlapus policijos pareigūnams, reikalaudamas įleisti jį į renginio teritoriją. Jam pavymui sekė ir kitas ankstesnės kadencijos Seimo narys Kazimieras Uoka.
Tiesa, prieš trejus metus Seimas tėškė antausį prokurorams ir nesutiko panaikinti P. Gražulio ir K. Uokos neliečiamybės. Vis dėlto K. Uoką ši istorija pasivijo. Kaip DELFI jau rašė, tyrimas dėl eksparlamentaro veiksmų buvo atliekamas iš naujo, tačiau truko labai trumpai ir neseniai buvo nutrauktas.