Debatų metu skambėjo ir priekaištai dėl Maskvos erzinimo, ir kaltinimai kalbant sovietmetį primenančiu tonu, ir gąsdinimai Gruzijos, kurios gaminamo vyno ir mineralinio vandens Rusija buvo nusprendusi neįsileisti, likimu.
Maskva raginama nekaitinti atmosferos
Pareiškimą dėl įvykių Gruzijoje parlamentui buvo siūloma priimti dar praėjusią savaitę, tačiau Seimo vicepirmininko „valstiečio" Alfredo Pekeliūno iniciatyva šis klausimas buvo atidėtas iki antradienio. Nuo tokio siūlymo jo nesulaikė net tai, kad pareikšti savo poziciją Seimo paprašė Valstiečių liaudininkų sąjungos deleguotas užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
A. Pekeliūno ir dar penkių parlamentarų parengtame pareiškimo projekte reiškiamas nerimas dėl įtampą didinančių Rusijos ir Gruzijos veiksmų. Abiejų valstybių valdžia paraginta susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali kelti grėsmę regiono saugumui ir stabilumui, ir pakviesta kuo greičiau atnaujinti politinį dialogą.
Seimo nariai siūlė kolegoms paremti Gruzijos valdžios institucijų pastangas ieškoti taikių konfliktų sprendimo būdų ir Lietuvos pastangas siekiant stabilizuoti padėtį. Kartu ES ir NATO narių vyriausybės bei tarptautinė bendruomenė pakviesta prisidėti prie konfliktų sprendimo Pietų Kaukaze.
Pirmajame projekte, kuriam galiausiai pritarė Seimas, Rusijai taip pat priminti jos tarptautiniai įsipareigojimai gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir plėtoti abipuse pagarba grindžiamus santykius. Jame reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos vadovų ir Valstybės Dūmos pareiškimų apie oficialius ryšius su separatistiniais Abchazijos bei Pietų Osetijos regionais ir dėl Rusijos politikos šiame regione.
Kaip teigiama pareiškime, vienašališkas Rusijos sprendimas siųsti papildomus kariuomenės dalinius į Abchaziją, taip didinant karinę įtampą, prieštarauja Rusijos deklaruojamiems siekiams būti neutraliais tarpininkais ir tarptautiniams įsipareigojimams. Maskva paraginta susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali pažeisti Gruzijos suverenumą, kelti grėsmę šios šalies teritoriniam vientisumui bei regiono saugumui ir stabilumui.
Kolegų retorika priminė sovietinius tekstus
A. Pekeliūnas kritikavo pirmąjį projektą, aiškindamas, kad „Lietuva neturėtų tokiu tonu kaltinti Rusijos, ir apskritai neturėtume būti pirmieji, nes Rusija yra mūsų kaimynė".
Pamatęs, kad jo su kolegomis parengtas pareiškimo projektas atmestas, A. Pekeliūnas nesusilaikė: „Jūs esate priešai, stumiantys Lietuvą į neviltį. Privedėte prie to, kad naftotiekio („Družbos" – DELFI) nebėra, tuoj gali nebebūti ir dujų, ir apskritai lietuviai verslininkai gali būti išvaryti iš Rusijos".
Vienas iš švelnesnio projekto iniciatorių Socialdemokratų frakcijos narys Vytautas Čepas priminė istoriją su Gruzijos vynu ir mineraliniu vandeniu „Boržomi", kuriems Rusija buvo užvėrusi sienas.
Kitas šios frakcijos narys Bronius Bradauskas aiškino, esą po konservatorių iniciatyva priimtos rezoliucijos dėl turkų vykdyto armėnų genocido į Turkiją važiuojantys lietuviai patiria nepatogumus. Jiems tenka stovėti eilėse prie vizų ir už jas mokėti, o latviams atidarytas „žalias koridorius".
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas" nariai Julius Veselka bei Egidijus Klumbys aiškino, kad šį kartą elgiamasi priešingai, nei su Kosovu – jo nepriklausomybė pripažinta, o Gruzijos regionų siekiams nepritariama.
Savo ruožtu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Henrikas Žukauskas aiškino, jog Rusija viešai deklaruoja viena, tačiau elgiasi kitaip. „Koketavimas – dar nieko, bet imamasi konkrečių veiksmų, parodoma, kad „mes esame jėga, - kalbėjo jis. – Rusija vykdo agresyvią politiką Gruzijios atžvilgiu. Esame kaimynai ir puikiai žinome, kaip ji elgiasi".
„Kolegos, mes svarstome ne Gruzijos, o Lietuvos klausimą, - į diskusiją įsijungė konservatorė Rasa Juknevičienė. – Klausant darosi šiurpoka, lyg skaityčiau Kremliaus tekstus apie tai, kaip Lietuva įstojo į SSRS. Lyg ji buvo kalta, kad pati įstojo. Ta pati retorika, tas pats stilius".