Šį projektą palaikė 124 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė.
„Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“, – rašoma Konstitucijos keitimo projekte.
Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad siūlymas įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, neapibrėžiant konkrečių mero funkcijų, yra vienintelis įmanomas kompromisinis variantas.
Politikas priminė, kad tokių pataisų reikalingumas kilo dėl to, kad dar 2014 m. tuometiniai valdantieji merų rinkimų tvarką įtvirtino ne Konstitucijos pataisomis, o Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais.
„Gal kam nors atrodys keistai, bet pats būdamas tiesioginių merų rinkimų fanas, turiu priminti, kad 2014 metais Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai susilaikė, mes nebalsavome už tą projektą, kuris įteisina tiesioginius merų rinkimus, sakydami, kad reikalinga Konstitucijos pataisa. Deja, tada skubant, artėjant 2015 metų savivaldos ir merų rinkimams, buvo neįsiklausyta ir be Konstitucijos pataisos buvo pakeistas įstatymas, numatantis tiesioginius merų rinkimus. Tai štai šiandien ir turime tam tikrą sumaištį po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris man atrodo logiškas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalo nuomone, Seimo pirmininkės inicijuotos pataisos yra vienintelis įmanomas pataisų variantas, kuris sulauktų 2/3 parlamentarų palaikymo.
„Reikia pripažinti, kad jeigu šiandien mes bandytume apibrėžti mero statusą Konstitucijos tekste, mums nepavyktų ar vienu, ar kitu atveju surinkti 94 balsų, todėl pradiniai variantai – ir socialdemokratų frakcijos, ir konservatorių frakcijos – jie negali šiandien gulti į Konstitucijos tekstą, nes tai reikštų, kad nesurinktume 94 balsų ir grįžtume į merų rinkimus savivaldybių tarybose“, – tikino jis.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sakė balsuosiąs „avansu“, kadangi palaiko tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau nuogąstavo, kad toks siūlymas lemia neapibrėžtumą dėl mero funkcijų.
„Esame verčiami balsuoti už tai, ko nematome. Vieni šiandien balsuos už tai, ką jie įsivaizduoja, kiti nebalsuos vien tik todėl, kad galvoja, jog jų kolegų fantazijos gali būti per daug lakios, tik todėl, kad šiandien nematome projekto“, – aiškino V. Fiodorovas, kartu pridurdamas, kad jis pasigedo išsamesnių diskusijų dėl tiesiogiai renkamo mero įgaliojimų.
„Dar pateikimo stadijoje prašėme valdančiųjų pateikti ir vietos savivaldos įstatymo projektą. Į tai atsižvelgta nebuvo. Buvo žadamos diskusijos dar iki svarstymo, bet vietoje to girdime tik viešas konservatorių fantazijas, kurios iš esmės skiriasi nuo didžiosios dalies Seimo narių nuomonės, koks turėtų būti meras“, – tvirtino Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Panašius argumentus dėstė ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, kurio vertinimu, ginčų dėl Pagrindinio šalies įstatymo keitimo būtų galima išvengti, jeigu projekte būtų aiškiai įvardinta, kokias konkrečiai funkcijas turėtų tiesiogiai renkamas meras.
„Jeigu visos tos funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė ir pareigos būtų aiškiai apibrėžtos tam tikruose įstatymų projektuose, kurie šiandien būtų pateikti su Konstitucijos pataisa, tai aš manau, kad diskusija tikrai būtų ir platesnė ir išsamesnė, nekiltų tokių abejonių, kas bus po to, jeigu mes pritarsime šiai Konstitucijos pataisai“, – iš Seimo tribūnos savo argumentus dėstė A. Butkevičius.
Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma ragino atsižvelgti į visuomenės lūkesčius ir neatidėlioti pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų priėmimo. Pasak jo, Konstitucijoje jau yra įtvirtinti bendri principai, kurie nubrėžia tam tikras gaires parlamentarams, kurie kitais įstatymų pakeitimais apsispręstų dėl konkrečių mero funkcijų.
„Tikrai nebus problemų, jeigu mes čia nepasakome detaliau apie mero statusą, apie tai, kas formuoja vykdomąją valdžią. Konstitucijoje yra įtvirtinti bendri demokratinio valdymo principai, ir aš manau, kad jie visada užduos rėmus įstatymui ir mes tikrai įstatymų lygiu visas detales išspręsime“, – teigė Seimo pirmininkės pavaduotojos.
ELTA primena, kad Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Seimas birželio 22 d. po pateikimo pritarė parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotam Konstitucijos keitimo projektui, kuriuo siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Pateikimo stadijoje už šį projektą balsavo 120 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.
Alternatyvų Konstitucijos įstatymo pakeitimo projektą teikė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija. Tačiau Seimas nepritarė šioms socialdemokratų parengtoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis pagrindiniame šalies įstatyme kartu buvo siūloma įtvirtinti mero statusą ir apibrėžti, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.