Tokį nutarimo projektą antradienį įregistravo Seimo nariai Julius Sabatauskas, Vytautas Bakas, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Algimantas Salamakinas, Bronius Bradauskas, Linas Balsys ir Raminta Popovienė.
Jie siūlo sudaryti tyrimo komisiją iš 12 Seimo narių, kurie pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“, pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą.
Projekte siūloma įpareigoti komisiją atsakyti į 4 klausimus.
Jai siūloma nustatyti, kokią informaciją, susijusią su Seimo narės Irinos Rozovos veikla ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, Valstybės saugumo departamentas (VSD) perdavė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
Jeigu Seimas pritartų, komisija aiškintųsi, ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais, ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Komisijai siūloma išsiaiškinti, ar Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie ir kaip?
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai buvo savalaikiai, siekiant užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – toks klausimas pateikiamas komisijai.
Socialdemokratai savo nutarimo projekte atsižvelgia į Seimo Teisės departamento pastabas ir neformuluoja, kad tyrimu būtų aiškinamasi dėl apkaltos Seimo narei I. Rozovai. „Apkalta gali būti inicijuota, jeigu tam iniciatyvą parodys vienas ketvirtadalis visų Seimo narių, tai yra bus surinkti bent 36 parlamentarų parašai“, – sako Seimo socialdemokratai.
Komisijai siūloma parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
Į Seimą grįžusi parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva antradienį sulaukė pritarimo po pateikimo, primena ELTA.
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma tyrimą pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), antradienį balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 12 parlamentarų.
Seimo sprendimu, projekto svarstyme pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo NSGK.
„Tikrai komitetas padarys viską, kad netirs pats savęs“, – užtikrino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“, Seimas planuoja toliau svarstyti ketvirtadienį.
Projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.