Po praėjusią savaitę padarytos pertraukos į Seimą grįžta Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sumažinti patekimo į parlamentą kartelę.
Praėjusią savaitę Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Naglio Puteikio, taip pat šios frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymui iki 3 proc. ir 5 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente.
Tačiau įstatymo pataisų priėmimo procedūra toliau nepajudėjo, nes, konservatoriams paprašius, paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis buvo siūloma nustatyti, kad politinių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.
Tikina, kad nebūtų esminių pokyčių
DELFI laidoje buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tikino, kad šis sprendimas esminių pokyčių neatneštų.
„Ypatingai nieko nekeistų, padidėtų pražuvusių balsų skaičius. Tai esminis dalykas, padidėjų pasitikėjimas rinkėjais, o dabar barjeras yra vienas iš aukštesnių visoje Europoje, o kad kažkaip ypatingai pasikeistų Seimo sudėtis, galbūt atsirastų daugiau Seimo narių grupių, bet, mano galva, prie tokių dalykų mes jau esame įpratę. Pamenu 90-uosius metus, kai buvo diskusijų, kad koalicinė Vyriausybė gali būti Lietuvoje labai sudėtingas klausimas, bet dabar tai jau praeitas klausimas. Svarbiausia šio pasiūlymo esmė yra demokratijos plėtra.
Kaip bebūtų paradoksalu, didesnis rinkėjų atstovavimas reiškia didesnę rinkėjų atsakomybę, geresnį jų paisirinkimą ir politologų nuogąstavimai, kad atsirastų visiškai netikusių Seimo narių ir panašiai, šiek tiek perdėti“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.
Politikoje – per daug susiskaldymo
Tuo tarpu A.Ramonaitė pabrėžė, kad dabartinėje politinėje sistemoje jau ir taip yra per daug susiskaldymo.
„Aš labiau pritarčiau kolegos Mažvydo Jastramskio apibendrintam vertinimui, kad Parlamente padidėtų chaosas. Mums jo ir taip pakanka, manau, kad kas tikrai sumažėtų, tai Vyriausybės efektyvumas. Jeigu mes žmonių klaustume, kas jiems yra svarbiau, ar valdžios stabilumas ir gebėjimas dirbti, ar noras, kad būtų daugiau partijų, būtų didesnis atstovavimas, nors partijų pas mus ir taip jau yra labai daug.
Ką pasirinktų rinkėjai? Man atrodo, kad pasirinktų didesnį efektyvumą. Sunku pasakyti, koks tiksliai būtų efektas, nes su kiekvienais rinkimais turbūt jis būtų skirtingas, bet dabartinėje situcijoje šis siūlymas, manau, yra labai pavojingas. Šiuo metu turime labai didelį susiskaldymą ir dalis partijų yra subyrėjusios, suskilusios, jos visos nori patekti su savo sumažėjusiomis pajėgomis“, – tikino pašnekovė.
Tiesa, Z.Vaigauskas akcentavo, kad tendencijos istorijoje rodo, kad įvairūs cenzai ir barjerai politikoje traukiasi.
„Manau, kad politologai turėtų atkreipti dėmesį į bendrą tendenciją. Jeigu mes paimtume paskutinius pusantro šimto metų, mes matytume, kad visokie tokie apribojimai, barjerai, cenzai, mažėja ir traukiasi.
Ką reiškia tie mandato nepraėjusių rinkėjų balsai? Jie yra pražuvę. (...) O kalbant apie tas mažąsias partijas, kalbos, kad ateis į Seimą mažosios partijos, mano galva, tai yra pačių rinkėjų nepasitikėjimas. Negi jie išrinks tokius, kurie visiškai nebus verti atstovavimo Seime“, – svarstė jis.
Negalima kartelės nuleisti iki 0
Tiesa, laidoje Z.Vaigauskas taip pat tikino, kad negalima kartelės visai nuleisti iki nulio. „Manau, kad Seimo narių grupes, kurios turėtų būti atstovaujamos Seime, nustato ne rinkimų komisija, o patys rinkėjai. Tos grupės, kurios paskutiniuose 2016-ujų metų rinkimuose balsavo už Lietuvos centro partiją, lieka neatstovaujamos.
Negalime leisti kartelės iki nulio, nes vieno mandato vertė yra 17 tūkst. balsų. Tai reiškia, kad leisti mandato žemiau to skaičiaus turbūt jau nebegalime.“
Manipuliacija skaičiais
Nepaisant tokių argumentų, A.Ramonaitė mano, kad visa tai primena tik manipuliacijas ir sprendžiama ne ta problema, kurią iš tiesų reikėtų spręsti.
„Čia yra graži manipuliacija skaičiais. Parlamente irgi buvo išsakyti tokie manipuliatyvūs dalykai, bet nepasakoma kita pusė apie efektyvų slenkstį. Pavyzdžiui, Portugalijoje nėra slenksčio, bet efektyvus slenkstis yra 6,7. Nes apygardos yra mažos. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur mes imame visą Lietuvą kaip vieną apygardą. Kitose šalyse yra visai kitoks variantas. Šalis yra dalinama į, pavyzdžiui, 10 mandatų apygardas, ir tada ta natūrali kartelė, kuri niekur neužrašyta, ji tampa dar aukštesne.
Jeigu mes sakome, kad problema yra iššvaistyti balsai, tai kur yra labiausiai iššvaistyti balsai? Vienmandatėse apygardose 50 proc. balsų visiškai nueina veltui. Jeigu čia yra didžioji problema, tai naikinkime vienmandates apygardas ir padarykime proporcinį atstovavimą visoje Lietuvoje. Tada išspręstume šią problemą, nes dabar sprendžiama visai kita problema.
Sprendžiama, kaip šioms mažytėms partijoms, kurios turi mažai palaikymo, vis tik patekti į Parlamantą. Tai tokia tada ir demokratija“, – sakė ji.
Seimas ketvirtadienį sugrįš prie Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimo. Tik tada paaiškės galutinis tautos atstovų sprendimas. Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.