Klausimas dėl komercinių audiovizualinių pranešimų LRT eteryje trečiadienį svarstytas Seimo Kultūros komitete.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) siūlo papildyti LRT įstatymą nauja nuostata, pagal kurią LRT taryba turėtų tvirtinti ir LRT interneto svetainėje viešai skelbti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo įkainius arba atvejus, kai tokia informacija skleidžiama nemokamai.
„Labai svarbus dalykas – dabar LRT įstatyme nurodyta, kad kultūriniai, socialiniai ir kiti pranešimai gali būti už atlygį, bet kokį kitą atlygį ir nemokami. Šiandien visiškai neaišku, koks tas atlygis, kas yra „bet koks kitas atlygis“, pagaliau, kada nemokamai. Mes siūlome, kad LRT taryba įstatymu būtų įpareigota nustatyti tokią tvarką ir viešai paskelbti. Manome, labai logiška ir teisinga, kad būtų aiškumas“ , – po posėdžio DELFI sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.
Taip pat siūloma, kad E. Vaitekūno vadovaujama LRTK įgautų teisę reguliuoti audiovizualinius pranešimus. Šiuo metu LRTK gali reguliuoti tik rėmimo pranešimus ir reklamą. „Tuo labiau, kad LRT nustatyta pažeidimų, baigėsi teismo procesas, numatyta, kad vis tik buvo reklamuota, teismas priėmė, kad mūsų komisijos sprendimai buvo teisingi“, – dėstė E. Vaitekūnas.
LRTK taip pat teikia siūlymus padidinti šiuo metu komercinių transliuotojų jai mokamos įmokos dydį nuo 0,6 proc. iki 0,8 proc. nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos. Taip pat siūloma pradėti tokią įmoką taikyti LRT. Komisija tokį žingsnį visuomeninio transliuotojo atžvilgiu grindžia LRT įstatymo pakeitimu, pagal kurį jai būtų suteikiama papildoma funkcija prižiūrėti, kaip LRT laikosi komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimo reikalavimų.
Klausiamas apie siūlymą LRT prisidėti prie LRTK išlaikymo, E. Vaitekūnas sakė, kad tai diskutuotinas dalykas. Jo aiškinimu, jei LRT gauna pajamas iš rinkos už pranešimus apie kultūrą sportą, tai formaliai nuo tos dalies galėtų būti mokamas tam tikras procentas, kaip dabar moka kiti rinkos dalyviai.
Kultūros viceministras Audronis Imbrasas komiteto posėdyje taip pat pritarė LRTK idėjai. Jo teigimu, dabar trūksta „skaidrumo ir aiškumo“, kur baigiasi reklama ir prasideda pranešimai arba priešingai.
Panašiai mąsto ir privatūs transliuotojai
Dar kovo mėnesį privačius transliuotojus vienijanti Lietuvos radijo ir televizijos asociacija kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Kultūros komitetą dėl „komercinės reklamos skelbimo LRT eteryje“.
Laiške įrodinėjama, esą LRT sistemingai pažeidžia įstatymų nuostatas dėl komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo LRT televizijos programose. Tvirtinama, kad LRT ir toliau sistemingai naudojasi įstatymo spragomis paneigdama principinį 2013 m. padarytų reformų principą – LRT neskelbia komercinių audiovizualinių pranešimų (reklamos), o valstybė iš biudžeto finansuoja televizijos bei radijo programų kūrimą ir skleidimą.
Asociacija atsiliepė į Kultūros komiteto kvietimą teikti pasiūlymus ir pati pasiūlė kai kurių LRT įstatymo straipsnių formuluotes. Pagal juos, reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose būtų draudžiami, išskyrus atvejus, kada tai reikia transliuoti vykdant įsipareigojimus įsigyjant tarptautinių sporto ar kultūros renginių transliavimo teises. Taip pat siūloma leisti skleisti nemokamą kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.
A. Siaurusevičius: nelabai aišku, kokie tikslai
„Todėl manau, kad tai pertekliniai siūlymai ir jau tuo keliu einant, jei dabar kontroliuojami įstatymų vykdymai, galima priartėti prie LRT turinio kontrolės ne iš LRT pusės – riboti tarybos galias, suteikti galias kitoms institucijoms. Man atrodo, apie tai jau reikia pasakyti garsiai – tendencijos kelia nerimą“, – DELFI kalbėjo A. Siaurusevičius.
A. Siaurusevičius keistu pavadino siūlymą LRT mokėti įmokas į LRTK biudžetą, mat, pavyzdžiui, kabelinės televizijos LRT programą pasiima nemokamai.
„Bendrai visų pasiūlymų šūsnyje nelabai aišku, kur čia tikslai. Jų neišgirstu. Mums galioja labai aiškus straipsnis – galime transliuoti kultūros ir sporto rėmimo pranešimus. Iš tiesų LRT nereikalingi rėmimo pranešimai – to reikia kultūrai ir sportui, kaip sakoma, taikys į vieną, o pataikys į kultūrą ir sportą. Nes daugelis kultūros renginių turi rėmėjus, jie be to neišgyventų, kaip ir sportas, ir mes iš tiesų padedame kultūrai. Į tai turėtų labai įsiklausyti ir pateikti savo balsą kultūros ir sporto visuomenė, nes juos tai gali labai skaudžiai paliesti. Mes iš esmės vieninteliai iš televizijų ir radijų, kurie tiek dėmesio skiriame kultūros rėmimui“, – kalbėjo A. Siaurusevičius.
Jo nuomone, komerciniai transliuotojai nori minėtus pranešimus iš LRT atimti, tačiau patys tokių pranešimų nesutalpins. „Taip kultūra ir sportas taptų labai priklausomi nuo jų“, – sakė LRT vadovas.
A. Siaurusevičiaus nuomone, Seimo nariai ne iki galo suvokia, kad „gali tapti priedanga tam tikriems interesams“. Jo tvirtinimu, 1996 m. priimtas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas su nežymiais pakeitimais iš esmės užtikrino stabilią visuomeninio transliuotojo veiklą.
A. Siaurusevičiui susidaro įspūdis, kad kartais sunku atskirti, kur yra komercinių Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, kur Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
„Jų nuomonės labai dažnai sutampa klausimu kaip nors riboti, dar labiau kontroliuoti LRT veiklą. Tai matyti, dar praėjusiame Seime buvo kuriozinis atvejis, kai Radijo ir televizijos asociacijos atstovą vienas Seimo narys palaikė LRTK atstovu. Kur tai nuves, nežinia, bet aš manau, kad iš tiesų padėtis kelia nerimą vien dėl to, kad iš esmės Lietuvos transliavimo politiką formuoja komerciniai kanalai. Kai kuriais atvejais net neaišku, kas jų savininkai, tai, aišku, kelia nerimą“, – dėstė A. Siaurusevičius.
R. Karbauskis grėsmės nemato: renginius ir toliau bus galima remti
Tuo metu Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis A. Siaurusevičius dėstomų baimių neįžvelgia.
„Kiek suprantu, ir asociacija, ir LRTK, ir Kultūros ministerija – visi vienu balsu sako, kad tai tiksliau reglamentuoti įstatymuose būtų naudinga, kad būtų kuo mažiau interpretacijų ir po to kylančių ginčų. Vis dėlto faktai tokie, kad teismas pripažino: LRT buvo neteisi, nors manė, kad teisi, ir tikriausiai įstatymo sutvarkymas šiuo klausimu nė kiek neapriboja galimybių audiviozualiniais pranešimais remti vienų ar kitų renginių. Šioje vietoje nematau jokios grėsmės“, – teigė R. Karbauskis.
„Aš suprantu, kad LRT vadovas galbūt nenori tikslesnio išaiškinimo, nes lieka laisvesnės rankos interpretuoti taip, kaip nori, bet šiu atveju jokios grėsmės LRT nėra“, – kartojo Kultūros komiteto pirmininkas.
Kultūros komitete sutarta, kad įstatymo pataisas rengs specialiai sudaryta darbo grupė.
DELFI primena, kad šiuo klausimu yra pasisakiusi ir LRT taryba. Vasarį taryba atkreipė dėmesį į tai, kad, 2015 m. įsigaliojus naujam finansavimo modeliui, LRT eteryje netransliuojami reklaminiai pranešimai, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus ir tuos atvejus, kai LRT, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo, privalo transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus.
„Minėtais LRT finansavimo tvarkos pakeitimais buvo įtvirtinta išimtis remti kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriomis siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą. Iš šios veiklos LRT gauna menką finansinę naudą (pajamos iš rėmimo pranešimų tesudaro apie 1 proc. LRT pajamų), tačiau tai yra mūsų viešasis interesas – prisidėti prie kultūros ir sporto plėtros.
Kultūros ir sporto rėmimo pranešimų transliavimas yra tiesiogiai susijęs su LRT užduotimi šviesti ir informuoti visuomenę. Be to, panaikinus galimybę LRT eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus, nukentėtų šalies kultūrinis ir sporto gyvenimas“, – teigta LRT tarybos kreipimesi.