Politiko teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 104 tūkst. žmonių, atlikusių karinę tarnybą ir sudarančių visą šalies kariuomenės rezervą. Tačiau aktyvų rezervą, sudaro tik 24 tūkst. karo prievolininkų.
„Mūsų planas jį (rezervo skaičių – ELTA) auginti. Partijų susitarime (dėl gynybos politikos – ELTA) esame užsibrėžę, kad aktyvus rezervas sudarytų iki 50 tūkst. karių 2030-aisiais metais“, – Eltai sakė konservatorius.
Jis pabrėžė, kad aktyvaus karių rezervo rengimas yra itin svarbus ruošiant piliečius visuotinei gynybai, todėl „būtina didinti aktyvų kariuomenės personalo rezervą, kad jis būtų pakankamas karo metu Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti“.
Pasak L. Kasčiūno, NSGK nariai diskutuos, kaip Lietuva sieks aktyvinti ir didinti karių rezervą. Taip pat žadama diskutuoti, kokią strategiją būtų galima taikyti dėl organizuoto rezervo auginimo.
„Ne tik aktyvus, bet ir organizuotas reiškia, kad ne tik kviečiamas į pratybas, bet jisai yra su savo resursais, su savo planais ir pan.“, – aiškino jis.
L. Kasčiūno teigimu, savo įžvalgomis NSGK posėdyje dalinsis ne tik komiteto nariai, bet ir atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos, išskyrus „valstiečius“, susitarimą dėl krašto gynybos politikos pasirašė praėjusią liepą. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.