„Tiek Valstybės kontrolė duodavo pastabas, tiek iš Europinių struktūrų būdavo pastabų, kad vis dėlto pas mus neformalus suaugusiųjų švietimas nėra pakankamai sutvarkytas, jis toks išsiskirstęs po daug institucijų. Kaip tik per individualias mokymosi paskyras norime viską sudėlioti į vieną vietą“, – Eltai teigė E. Pupinis.
„Kad iš tikrųjų tiek žmonės, kurie nori kelti kvalifikaciją, tiek visos institucijos žinotų, jog yra tokia vieno langelio sistema, kur galima gauti visą galima informaciją ir apie galimybes kelti kvalifikaciją, ir apie finansinius resursus, ir sistemingai visą procesą valdyti“, – paaiškino konservatorius.
Anot politiko, tobulinant įstatymą buvo atsižvelgta tiek į Prezidentūros, tiek į Švietimo tarybos pastabas. E. Pupinio teigimu, priėmus įstatymo pakeitimus reikės stebėti, kaip elektroninė sistema veiks.
„Tiek Prezidentūra buvo šiek tiek pastabų davusi, tiek Švietimo taryba, tai į daugumą pastabų atsižvelgta ir manau, kad pakankamai geras variantas. Reikės žiūrėti, stebėti, kaip ta sistema veikia“, – pažymėjo komiteto narys.
Pasak E. Pupinio, sistemą valdys Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Vyriausybei teks nustatyti pagrindines kryptis, į kurias vertėtų investuoti daugiau lėšų.
„Daug kas spręsis poįstatyminiais aktais, tai šioje vietoje daug kas atiduota Švietimo ministerijai. Švietimo ministerija valdys tą procesą, aišku, bus darbo grupė, bus asmenų iš įvairių ministerijų“, – paaiškino jis.
„O jau Vyriausybės lygiu bus prižiūrima, kaip sistema veikia ir šioje vietoje Vyriausybė užsiims tuo, kad nustatinės pagrindines kryptis, į kurias verta investuoti daugiau pinigų. Kadangi nemažai lėšų ateina iš RRF fondo, tai didelis dėmesys bus skiriamas aukštosioms technologijoms, nes RRF‘as daugiau ir nori tokias priemones finansuoti“, – pridūrė E. Pupinis.
Prezidento patarėjos švietimo klausimais Jolantos Urbanovič teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikisi, kad šie įstatymo pakeitimai leis kurti vieningą tarpinstitucinę mokymosi visą gyvenimą sistemą.
„Prezidentas tiksi, kad įstatymo pakeitimai sujungs įvairių institucijų vykdomas priemones ir išteklius, kad gerės paslaugų piliečiams kokybė, kad kursis bendras registras, ir tokiu būdu bus užtikrintas šio proceso ir išteklių skaidrumas ir efektyvumas“, – paaiškino prezidento patarėja.
Ji pabrėžė, kad svarstymai dėl šio projekto užtruko ilgai ir lūkestis, kad bus parengtas mokymosi visą gyvenimą sistemos modelis, pateisintas tik nedidele dalimi.
„Svarstymai dėl šio projekto užtruko apie 1,5 metų, bet lūkestis, kad bus įgyvendinta Vyriausybės programinė nuostata parengti bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, pateisintas tik nedidele dalimi. Svarstymui pateiktas projektas yra labiau orientuotas į įgyvendinimo instrumento – Individualių mokymosi paskyrų elektroninės informacinės platformos įtvirtinimą įstatymu, tačiau sisteminių problemų nesprendžia“, – Eltai komentavo prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič.
Prezidentūra pripažįsta, kad Vyriausybė, atsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių pastabas, svarstomą variantą šiek tiek patobulino.
„Gerai, kad patobulintas variantas numato, jog į sistemą pateks visos neformalaus suaugusiųjų mokymo ir tęstinio mokymo programos, kurios atitiks numatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Po svarstymų komitete atsirado nuostata, jog SADM, EIMIN ir kitų valstybės institucijų, ministerijų vykdomos vienokios ar kokios neformalaus švietimo programos ir parama joms į vieningą sistemą galės būti įtrauktos Vyriausybės sprendimu“, – pastebėjo prezidento patarėja J. Urbanovič.