Parlamentas pernai jau buvo priėmęs tokias pataisas, tačiau argumentuodama savivaldos teise pačiai nusistatyti administracinę struktūrą jas vetavo tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas jos veto pritarė.
A. Strelčiūnas BNS sakė besitikintis, jog prezidentas Gitanas Nausėda pataisų nevetuos, be to, sutelkė didesnę paramą Seime – pataisas teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, tarp jų ir pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.
„Seniūnijų steigimas yra paslaugos priartinimas prie gyventojų. Seniūnas gali atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus, tokius kaip parašo patvirtinimas, įgaliojimai, laikinas testamentas, tų įgaliojimų nei vienas valstybės tarnautojas neturi“, – savo siūlymą argumentavo parlamentaras.
„Aš galvoju, kad turėtų (Prezidentūra) kitaip reaguot, taip pat šitam projektui kitų Seimo narių paprašiau paramos, ir komiteto pirmininkė G. Burokienė pritaria, ir kitų frakcijų atstovai“, – teigė A. Strelčiūnas.
Pagal jo ir kitų VVSK atstovų teikiamas Vietos savivaldos pataisas, kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti steigiamos seniūnijos, jos galėtų būti dviejų formų: savivaldybės administracijos filialai arba atskiros biudžetinės įstaigos.
Pagal dabartinį Vietos savivaldos įstatymą, seniūnijų steigimas nėra privalomas. „Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas – komplikuotas“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
D. Grybauskaitė pernai vetavo Seimo priimtas pataisas dėl privalomų seniūnijų, ir Seime neužteko balsų atmesti jos veto, nors tai siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.