„Greičiausiai pritarsime išvadai, nes paskutinį kartą mes tą diskusiją baigėme, kai keli opozicijos nariai turėjo išeiti, tai aš taip įsivaizduoju, kad turėtų vykti balsavimas, o ką komitetas nuspręs, tai bus kolegialus sprendimas“, - Eltai sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, nuo praėjusio posėdžio vis dar liko neišspręstas klausimas dėl bendrinės kalbos tikrinimo, kuris nebūtų taikomas užsienio kalba registruotoms įmonėms, o tai, pasak komiteto pirmininkės, galėtų sukurti diskriminacines sąlygas.
„Buvo vienas diskutuotinas klausimas, kuris ir liko kol kas atviras. Pakeista tvarka, kuri leistų registruoti pavadinimus užsienio kalba, sukuria diskriminacines sąlygas, nes Lietuvos įmonėms, kurios pavadinimus registruoja lietuvių kalba, reikia atitikti bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus. Ši patikra vykdoma, ir jau registravus (pavadinimą. - ELTA), jeigu yra reikalavimų neatitikimas, galima vėl kelti įvairius klausimus.
Tuo metu tos įmonės, kurios pavadinimus registruos užsienio kalba, neturi atitikti bendrinės užsienio kalbos reikalavimų. Kol kas nėra tokio siūlomo Civilinio kodekso pakeitimo, todėl gali susidaryti situacija, kad tos įmonės netgi klaidingai anglų ar kita kalba registruos pavadinimus ir niekas nebus atsakingas už kalbos tikslumą. Toks netolygumas yra išlikęs. Bandžiau kelti šį klausimą praėjusiame posėdyje, bet jis taip ir liko“, - Eltai teigė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius siūlo teisės aktų pakeitimus, kad įmonių pavadinimai galėtų būti sudaromi ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinių asmenų pavadinimų sudaryti užsienio kalba neleidžiama, išskyrus, kai pavadinimai susiję su užsienio juridiniais asmenimis, arba rašomi lotyniškai ir graikiškai. Prekės ženklams šis apribojimas negalioja.
Siūlymus ministras yra pateikęs jau prieš pusantrų metų. Jiems priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, teigdama, kad Konstitucija iš esmės draudžia bet kokį veiksmą, kuris teisės aktais suteiktų nevalstybinei kalbai prioritetą prieš valstybinę kalbą. Jeigu būtų priimta tokia pataisa, motyvacija vartoti lietuvių kalbą ir sudaryti įmonės pavadinimus lietuvių kalba esą sumažėtų.
Seimas siūlomiems įstatymų pakeitimams yra pritaręs po pateikimo pernai lapkritį. Pagrindiniu komitetu svarstant klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pastarąjį kartą komitetas jį aptarė gruodį, tačiau paprašė dar laiko įvertinti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto neigiamą išvadą dėl siūlymo bei Teisės departamento siūlymus.
Praėjusio komiteto posėdžio metu užsitęsus diskusijoms, socialdemokratas Julius Sabatauskas nusprendė palikti posėdžių salę.
„Jeigu šiandien įmonių pavadinimuose leidžiamos antikinės kalbos, tai (...) kodėl grėsmė (lietuvių kalbai. - ELTA) dėl lotynų kalbos nekyla, o dėl anglų arba lenkų kalbos grėsmė kils? Tokių svarstymų aš tikrai nesuprantu. Jeigu norime pasukti vežėčias - net ne traukinį ar išmanųjį automobilį - atgal į XIX amžių, - tai aš atsiprašau“, - prieš išeidamas sakė J. Sabatauskas.
Dėl to, kad komitete nebeliko užtenkamai komisijos narių, kad būtų galima įskaityti balsavimą, posėdis buvo nutrauktas.