Seime kilo žiežirbos dėl LRT vadovo rinkimų: nauja skyrimo tvarka vienam kandidatui būtų naudingesnė

LRT tarybai antrą kartą nepavykus išrinkti LRT generalinio direktoriaus pirmadienį Seimo Kultūros komitetas surengė pasitarimą, kuriame ieškota išeičių, kaip išeiti iš susidariusios situacijos. Tačiau ir čia išsiskyrė tiek opozicijos ir valdančių, tiek LRT tarybos narių nuomonės.

Siūlė rengti atvirą balsavimą

Posėdžiui pirmininkavęs Seimo opozicijos atstovas Robertas Šarknickas dar posėdžio pradžioje teigė, kad posėdyje dalyvauja ir LRT tarybos nariai.

„Pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai antrą kartą nepavyko išrinkti LRT generalinio direktoriaus. Šiandien mūsų tikslas yra išklausyti LRT tarybos narių siūlymus, kaip išeiti iš patinės situacijos, kuri įvyko antrą kartą. Mums svarbi tarybos narių nuomonė. Ką jie mums gali pasiūlyti ir kuo mes galime padėti.

Politikai negali priimti jokio sprendimo be LRT tarybos kreipimosi į Seimą. Ieškokime išeičių, kaip galima išspręsti situaciją, kuri Lietuvoje garsiai nuskambėjo. Ji atrodo keista iš tikrųjų. Susidūrėme su situacija, kai reglamentas leidžia vienaip, o balsavimas vyksta kitaip. Kai bus trečias konkursas, greičiausiai išvysime tą pačią situaciją. Turėtume atrodyti solidžiau. Ieškokime būdų“, - teigė R. Šarknickas.

Delfi primena, kad antrą kartą dėl LRT vadovo pozicijos varžėsi dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas. Abu jie slaptame balsavime surinko po lygų tarybos narių balsų skaičių – po 6 balsus. Taip pat baigėsi ir pirmasis LRT vadovo konkursas.

LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka pateikė savo siūlymą rengti atvirą balsavimą ir tada jei balsai pasiskirstytų po lygiai, jo balsas būtų lemiamas. Delfi šaltinių duomenimis, E. Valatka LRT generalinio direktoriaus rinkimuose palaiko M. Garbačiauskaitę-Budrienę. Todėl jei rinkimai taptų atviri, ji turėtų realią galimybę dar kartą vadovauti LRT.

Siūlymui skirti 13-tą tarybos narį E. Valatka nepritarė.

„Situacija nėra maloni. Ji yra neeilinė. 2 konkursai neįvyko, bet mes turim rasti mechanizmą išeiti iš šios patinės situacijos. Mes sekam visuomenės reakciją, nuomones, pasiūlymus. Šiandien apibendrinant lyg ir tokios idėjos sklando, kad reiktų keisti LRT įstatymą – 13 narį įvesti. Bet nemanau, kad šitas kelias reikalingas mums. Čia mano nuomonė. Turim ieškoti mechanizmo, kada balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, kuris leistų priimti galutinį sprendimą ir išrinkti LRT generalinį direktorių.

Mano supratimu, vienas iš tų kelių yra organizuoti atvirą balsavimą. Ta mintis skamba daugelio lūpose. Kodėl balsuojama slaptai? Atsakymas glūdi tarybos darbo reglamente 50 p., kuriame įtvirtinta nuostata, kad priimami nutarimai slaptu balsavimu. Todėl reikėtų keisti tarybos darbo reglamentą ir tuo pačiu rinkimų tvarkos aprašo nuostatą, kad vyksta atviras balsavimas. Tada sprendimai priimami daugumos tarybos narių, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos posėdžio pirmininko balsas“, - kalbėjo E. Valatka.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas paklausė: „Jeigu keičiam reglamentą, reikia daugumos tarybos sprendimo, kad balsavimas atviras būtų. Ar tai pavyktų?“

Tarybos pirmininkas jam atsakė: „Manau, taip. Taryba supranta situaciją ir taryba turėtų rasti sprendimą. Artimiausiu metu taryba šį klausimą spręs.“

LRT tarybos narys Mindaugas Jurkynas laikėsi pozicijos, kad diskusija turėtų vykti ne Seimo Kultūros komitete, o LRT taryboje.

„Kultūros komitetas nori išgirsti mūsų nuomonę. Ją įgarsino tarybos pirmininkas. Diskusija turi vykti ne čia, su komiteto nariais, o atskirame tarybos posėdy, kuris numatytas birželio 20 d. Įstatymo rėmuose ir poįstatyminiuose aktuose ieškosime sprendimų. Tarybos nariai turės diskusijas apie atviro balsavimo privalumus ir minusus. Manau, kad čia ne vieta diskutuoti, kaip mes darysime. Yra numatytas posėdis kitą savaitę“, - dėstė M. Jurkynas.

Konservatorius Vytautas Kernagis, regis, neliko sužavėtas tokia nuomone. Jis dėstė norintis, kad balsavimas būtų atviras. „Kol kas tarybai nelabai kaip sekasi. Savo rate sukatės. Labai tikiuosi, kad grįšite prie atviro balsavimo. Kuris įtvirtintas ir taip turėtų būti. Nuo kada atsirado nuostata, kad būtų slaptas balsavimas? Ar tai yra kažkur parašyta? Man kiek teko gilintis, tai nėra parašyta. Čia jokio politinio spaudimo nėra“, - aiškino V. Kernagis.

LRT tarybos pirmininkui turėjo klausimą

Tuo metu opozicijai priklausantis Seimo narys Stasys Tumėnas neliko sužavėtas konservatoriaus siūlymu dėl atviro balsavimo. Jis klausė LRT tarybos pirmininko, Kauno technologijos universiteto rektoriaus E. Valatkos, ar šis sutiktų, kad į rektoriaus pareigas būtų renkamas atviru balsavimu?

„Nežinau, ar čia vieta diskutuot. Vis tik patinė situacija rodo teigiamą pusę, kad LRT taryboje atsirado diskusija, demokratija, kad nesusitariama už uždarų durų. Nebėra dalykų, kaip anksčiau buvo.

Pirmininke, daug dėmesio skiriate dėl balsavimo modelio - atviras ar uždaras. Nejaugi, jei paskelbiat atvirą balsavimą, ima visi ir keičia savo nuomonę? Tuo abejoju. Dėl 13 tarybos narių skaičiaus. Tai vertinu skeptiškai. Pavyzdžiui, 1 ima ir sugadina biuletenį - irgi lygiosios lieka. Jus neseniai perrinko rektoriumi Kaune. Jūs esate akademinės bendruomenės žmogus, žinot, kaip buvot renkamas. Nėra minčių, kai tokio aukšto rango pareigūnai renkami uždaru balsavimu? Galbūt ir jus galėjo rinkti atvirai? Personalijos į rimtas pareigas renkamos uždaru balsavimu. Jeigu jus būtų rinkę viešai?“ – klausė Seimo narys.

Tiesiogiai į klausimą E. Valatka neatsakė: „Ieškom sprendimo, kaip išeiti iš šios situacijos. Pagal LRT įstatymą, jeigu susiklosto tokia situacija, kada balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Bet tai vienas iš kelių išspręsti būtent šią problemą.“

Galiausiai jis pridėjo: „Tradiciškai už personalijas paprastai balsuojama slaptai. Tai įtvirtinta tarybos darbo reglamente. Vėlgi galiu pakartot, kai buvo kuriamas tarybos darbo reglamentas, jame nuostata ta ir atsirado. Iki šiol tai buvo įprasta praktika. Pasakyti, ar tai įtvirtinta aukštesniuose teisės aktuose, negaliu.“

Tarybos narys Jonas Staselis laikėsi nuomonės, kad LRT tarybai trūksta skaidrumo, todėl jis siūlė rengti viešus LRT Tarybos posėdžius, kaip būdavo anksčiau.

„Pagal leksiką, mielas Vytautai (kreipėsi į V. Kernagį – red. past.) tai jau laikytina politiniu spaudimu. Labai liūdna tai girdėti. Ką pasakė tarybos pirmininkas, tai yra jo asmeninė nuomonė, taryba nepriėmė jokio sprendimo. Tikiuosi kažką nutarsim, nėra krizės, tai yra demokratinis procesas. Norint keisti reglamentą užtenka 6 +tarybos pirmininko balso. Jei bus keičiamas reglamentas, nebūtinai 7 tarybos narių balsų reikia, užtenka 6 balsų +tarybos pirmininko. Stebina mane komiteto veikimas in corpore. Vienas skaudžiausių punktų, kad tarybos posėdžiai yra uždari. Kreipiausi į visą Kultūros komitetą, kad taryba dirba uždarai.

Tarybos nariai susaistyti tarybos nario sutartimi, kuri yra konfidenciali. Jeigu atstovaujam visuomenei, o sutartis yra konfidenciali. Porą metų niekam tai nebuvo įdomu. Dabar kai renkam vadovą, kai niekas niekur nesusitarė, dabar jau atkreipiamas dėmesys. Vertėtų apie tarybą kalbėti ir kitais atvejais. Viešumo turėtų būti daugiau kiekvienam posėdy. Visuomenei tai sukelia įvairių klausimų. Jeigu būtų viešai, skaidriai veikianti taryba, visuomenei nekiltų tokių klausimų. Stiprūs kandidatai, vyksta debatai - normalus demokratinis procesas“, - teigė J. Staselis.

Galiausiai pasisakė ir LRT teisininkė Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva: „Dėl slapto balsavimo noriu paaiškinti. Kai 2 tarybos nariai pasiūlo balsuoti slaptai, visa taryba priima sprendimą. Įstatyme yra 3 sakiniai apie rinkimų tvarką. Taryba priima viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašą. Kiti du sakiniai - 13 str. 2 d. Ten sakoma, kad direktorių skiria ir atleidžia taryba. Nesurinkus balsų skaičiaus rengiamas naujas konkursas. Daugiau įstatymas nekalba apie balsavimo būdus. Tarybai nustatyta pareiga rinkti vadovą. Tarybos darbo reglamente nustatyti būdai. Kaip minėjo pirmininkas, taryba balsuoja slaptai dėl asmenų skyrimo į pareigas. Nustatyta pareiga tarybai balsuoti slaptai vidiniuose veiklos dokumentuose.“

LRT tarybos narys: abu kandidatai tarybai netinka

Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas LRT tarybos pirmininkui turėjo klausimą: „Noriu paklausti tarybos pirmininko. Trečio konkurso dar nėra paskelbto. Ar neatrodo, kad sprendžiate problemą, kurios galbūt nėra? Iš kur galima žinoti, kaip bus balsuojama 3 rinkimuose, kai dar net nėra kandidatų. Ar taryboje apskritai nėra skilimo? Tada iš tiesų reiktų ieškoti sprendimo.“

E. Valatka pateikė tokį atsakymą: „Nežinom, kas bus kandidatai. Iš patirties, kurią turime, turime numatyti visas galimybes, kad išvengtume panašios situacijos. Dėl to ir diskutuojam.“

Kultūros ministras Simonas Kairys turėjo pasiūlymą kandidatus į LRT vadovus vertinti dešimtbalėje sistemoje. Tada laimėtų daugiausiai balų surinkęs kandidatas.

„Kai kelintą kartą nėra rezultato, natūralu, tų klausimų kyla, ir politikai turi atsakinėti į klausimus. Ir uždengti tarybą, kad ji savo veiklą galėtų daryti iki galo. Tarybos nariai nėra paskirti nuomonei išreikšti. Jie privalo paskirti vadovą. Nepavykus ta krizė yra. Nereikėtų apsimetinėti, kad nėra dramblio kambary. Nesivelsiu dėl atviro arba ne atviro balsavimo. Pirmininkas tada nuspręstų, kas bus vadovas. Noriu pasidalinti mintimi, kad man balsavimas atrodo archajiškas. Prieš 10 metų buvo populiarus toks modelis uabuose, kai valdyba ima ir paskiria kandidatą. Šiais laikais taip nebeturėtų būti. Balsavimas turėtų būti ne už asmenį, bet turėtų būti vertinamos kandidatų programos. Vertinimas turėtų būti deštimtbalėje sistemoje. Jeigu kažko bijoma, patogu matyti nuasmenintą matricą. Ar tarybos nariai vertina kompetencijas?“ – svarstė kultūros ministras.

Kitas Prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis nebuvo linkęs sutikti, kad situaciją išspręstų atviras balsavimas: „Visų pirma, Konstitucinis Teismas turi plačią oficialią doktriną. Taryba kaip valdymo organas turi visišką nepriklausomybę ir turi būti apsaugota nuo politinės įtakos. Kitaip dings transliuoto objektyvumas. Seimo veikimas yra ribotas. Kažkaip prisidėti prie klausimo sprendimo būtų prieštaravimas Konstitucijai.

Personalijų klausimai sprendžiami slaptu balsavimu, kad rinkėjas priimtų nevaržomus sprendimus. Darant atvirą balsavimą gali būti paveikiama tarybos narių valia. Arba (gali būti siekiama – red. past.) priversti juos vienaip arba kitaip balsuoti. Reikėtų sudaryti sąlygas išreikšti tikrąją valią. Jeigu nė vienas kandidatas neįtikino, galbūt problema yra kandidatai, o ne skyrimo tvarkos. Ministras sakė, kad taryba privalo išrinkti. Jeigu nėra tinkamų kandidatų, ji nieko neprivalo.“

J. Staselis siūlė kitą LRT tarybos posėdį daryti viešą, tada, anot jo, būtų parodyta tikroji valia, kad taryba tikrai nori viešumo.

„Keistai skambėjo bandymas teigti, kad renkant vadovą yra politinių įtakų. Jei šis susitikimas vyktų po birželio 20 d., tada ir būtų prasmė jį rengti. Tarybos pirmininkas išsakė savo pozicijas, dėl kurių taryba nėra susiderinusi. Tarybos pirmininkas galėtų pasiūlyti, kad birželio 20 d. posėdis būtų viešas. Tada būtų labai aiškus viešas deklaravimas to norimo viešumo, būtų parodoma, kad jis yra realus, o ne daugiau populistinis“, - teigė tarybos narys.

Tarybos narys M. Jurkynas svarstė, kad gal reikia keisti ne vadovo rinkimo tvarką, o ieškoti geresnių kandidatų, nes dabar abu esą atrodo per silpni.

„Taryba nori išrinkti naują direktorių. Buvo mintis, kad reikia kandidato, kuris būtų priimtinas daugeliui, bent septyniems. Reiškia tinkamo kandidato nėra. Belgai vyriausybės nesuformavo beveik 600 dienų. Stabilumas svarbu, bet net ir neišrinkus vadovo LRT veikia, laikini vadovai dirba. Procesas nestoja. Renkame tol, kol kandidatas pasirodys tinkamas. Iki šiol dalyvavę asmenys neatrodė tarybos daugumai tinkami“, - teigė M. Jurkynas.