Vienas prioritetinių valdančiojoje daugumoje dirbančio E. Gentvilo įvardytų Seimo pavasario sesijos darbų – apsvarstyti užstrigusią valstybės tarnybos reformą.
Mokesčių reformos turinys – paslaptis
„Pradėčiau gal nuo Valstybės tarnybos įstatymo, kurio pateikimas įvyko praėjusioje rudens sesijoje. Tai tikrai didžiulis kompleksinis įstatymas, apimantis 38 įstatymų projektų paketą. Nėra vienareikšmiško vertinimo, žinome socialdemokratų keliamus reikalavimus, matyt, į juos bent iš dalies turi būti atsižvelgta, kitaip mes galime nerasti to sutarimo.
Vis tik valstybės tarnybą reikia modernizuoti, čia prasideda ginčai, ar orientuoti į vadybą, kaip yra privačiame sektoriuje, ar turėti kažkokį kitą vadovavimo modelį“, – dalyvaudamas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ketvirtadienį dėstė valdančiųjų atstovas.
Toliau, pasak jo, – mokesčių reforma. Politikas pripažino, kad valdantieji ją priimti vėluoja, ir aiškumo dėl jos turinio esą trūksta iki šiol.
„Čia reikia pripažinti, kad dėl karo Ukrainoje – prieš metus buvo planuota ją teikti – tai to dalyko nepavyko pateikti. Prisiminkime, kad prasidėjus karui Ukrainoje iš tiesų reikėjo iš karto mesti pinigus 300 mln. eurų per valstybės biudžetą krašto apsaugos stiprinimui ir tie planai sugriuvo. Tai neteisinant ir nesiteisinant, aš vis tik matau objektyvias priežastis, dėl ko vėluojame.
Dabar dėl mokesčių reformos turinio, atvirai pasakysiu, dar ir man nėra iki galo žinoma. Šį rytą pusę 9 val. pasirodė išsamus finansų ministrės interviu, kuriame sakoma, kad artimiausiu metu supažindinsime valdančiosios koalicijos frakcijas ir kaip nors plačiau aš negalėčiau komentuoti. Štrichai tame interviu paryškinti, bet jie nėra pakankami“, – pažymėjo E. Gentvilas.
Gentvilas: dėl pensijų kaupimo laukiame ministerijos siūlymų
Minimą G. Skaistės interviu galite skaityti čia.
Pokyčių, pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno, reikia ir koreguojant pensijų kaupimo modelį. Tai darant, jo įsitikinimu, derėtų remtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matymu.
„Kaip didžiulis lūkestis yra iškilęs pensijų kaupimo modelio keitimas. Toje vietoje turėtume būti labai atsargūs. Yra Seimo narių iniciatyvos, kurios ad hoc sektorinės arba labai radikalios, kaip kolegos Lino Jonausko iš socialdemokratų frakcijos, kad bet kada užsimanęs gali atsiimti, išsiimti pinigus ir baigti savo pensijos kaupimą. Nors tai buvo ne tik žmonių, bet ir valstybės lūkestis sukurti alternatyvą ir papildomą galimybę žmonėms kaupti pensijas.
Tikiuosi čia įdirbį padarys, ir tikrai žinau, kad yra daroma pensijų kaupimo modelio reforma, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš jos tikimės. Negalėtume svarstyti atskirai pavienių Seimo narių siūlymų nematydami bendro vaizdo.
Aš neatmetu galimybės svarstyti kolegų iš Seimo pavienius siūlymus, tačiau visa tai turi būti lipdoma ant rėmo, kurio laukiame iš ministerijos“, – tvirtino E. Gentvilas.
Politiko įsitikinimu, sesijos metu reikės tikslinti biudžetą, nes, augant pajamoms į jį, didesnę dalį lėšų teks skirti krašto apsaugai siekiant išlaikyti 2,5 proc. nuo BVP finansavimą.
„Reiks tikslinti biudžetą ir permesti apie 100 mln. eurų papildomai krašto apsaugai, kad išlaikytume tą užsibrėžtą rodiklį“, – sakė E. Gentvilas.
Mano, kad mokestiniai pakeitimai bus svarstomi paskubomis
Mažėjant infliacijai, elektros kainoms taip pat, pasak jo, reikės peržiūrėti valstybės numatytas kompensacijas už tai ir teks apsispręsti, kur nukreipti valstybės sutaupytas lėšas.
„Manyčiau, birželio viduryje laukia biudžeto peržiūra, kaip ir buvo planuota priimant šių metų biudžetą“, – svarstė Seimo narys.
Į diskusiją įsitraukęs atstovas iš opozicijos demokratas Algirdas Butkevičius aiškino, kad dar 2022 metais Seimui buvo planuota pateikti mokesčių reformą, kuri turėjo įsigalioti nuo 2023 metų sausio. Ir karas, pasak jo, čia ne prie ko.
„Prie ko čia yra Finansų ministerija? Įstatymo projektų rengimui jokių papildomų pinigų nereikia. Bet dar šiandien neturime mes neturime tų įstatymo projektų“, – pastebėjo A. Butkevičius.
Dabar, pasak jo, mokestinius įstatymus bus skubama svarstyti siekiant gauti RRF pinigus.
„Europos Komisiją, ką pasakė: jūs nors Seimui pateikite, kad galėtumėm uždėt pliusą, kad jau Seimas pradėjo svarstyti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo nuomone, siūlymai, imtis mokestinių pakeitimų Seime, sukels audringų diskusijų: „Aš manau, kad premjerė, atėjusi į valdančiąją daugumą, pasakys, mielieji, mums reikia iš Europos Sąjungos, gėda dėl to, kad Lietuva yra viena tokia šalis, kitos dvi šalys, kurios negavo, – Lenkija ir Vengrija, bet dėl kitų dalykų jos negavo.“
Mokesčių reforma, A. Butkevičiaus vertinimu, yra pavėluota ir bent jau kol kas, neaišku, kokia ji bus.
Butkevičius: įmonių vadovams norima suteikti per didelius įgaliojimus
Politikas sukritikavo ir planuojamą priimti valstybės tarnybos reformą.
„Kas man asmeniškai nepatinka, kad įmonių vadovams suteikiami per dideli įgaliojimai. Aš vis dėlto ryžčiausi [likti] prie to socialinio modelio, kurį būnant premjeru teko paruošt, kuriame aiškiai sudėliotos formulės, aiškiai matoma, kokiais kriterijais vadovautis reikia didinant ir indeksuojant įvairiausias socialines išmokas, pensijas, kad būtų eliminuoti politikų priimami sprendimai, kurie kai kada sukelia papildomus finansinius įsipareigojimus neužtikrinant pakankamai pajamų“, – komentavo A. Butkevičius.
Jo įsitikinimu, atitinkamai pataisius reformą, valdančiųjų ir opozicijos sutarimą dėl jos būtų galima rasti.
E. Gentvilas sutiko, kad iečių laužymo dėl valstybės tarnybos reformos Seime neišvengiamai bus.
„Bet aš į tai žiūriu, kad tai yra normalu.
Tai, ką dabar Algirdas sako, aš irgi linksiu galva ir galvoju, kad kuo aiškesni kriterijai apibrėžti, tuo sveikiau būtų, tuo didesnis patikimumas“, – akcentavo E. Gentvilas.
Jis svarstė, kad Seimas grįš ir prie savivaldybės ir valstybės įmonių vadovų kadencijų klausimo.
„Man nepatinka tas projektas, sąžiningai pasakysiu, nors jį teikia koalicijos partneriai, bet man jis nepatinka. Aš tikrai manau, kad geras vadovas per 10 metų valstybės ar savivaldybės valdomoje įmonėje tikrai gali parodyti savo sugebėjimus ir [gali] eiti į kitą valstybės ar savivaldybės valdomą įmonę, ir ten darbuotis“, – dėstė liberalas.
„Ta kaita yra reikalinga“, – pridūrė jis.
Noras tirti VSD, informacijos nutekinimą
Seime, tikėtina, pavasario sesijos metu bus keliami klausimai ir dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.
„Kad nebūtų žmonės persekiojami, pasiklausoma ir neinformuojami žmonės apie tai, kad jų atžvilgiu vykdyta žvalgybinė operatyvinė veikla, taip neturėtų būti nepriklausomoje demokratinėje visuomenėje. Čia kyla klausimų ir sprendimų dar nėra“, – teigė E. Gentvilas.
Seime yra noro vėl steigti tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui.
Demokratai, pasak A. Butkevičiaus, dar spręs, ar tokį norą palaikyti.
Visą „Žinių radijo“ laidą apie laukiančią Seimo pavasario sesiją žiūrėkite čia:
