Posėdį nuspręsta šaukti kai „Delfi“ paskelbė interviu su Virginijumi Kantausku, kuriame medžiotojas papasakojo, kad jau prieš medžioklę visi dalyviai buvo informuoti, kad teritorijoje yra stumbrė su stumbriuku. Be to, siekiama išsiaiškinti, kodėl to nebuvo įrašyta oficialiuose dokumentuose, nes žvėrį su jaunikliu nušovusiam Jonui Slapšinskui, kuris taip pat buvo pakviestas į posėdį, tai būtų lėmę ne 12,2 tūkst. eurų, bet 36,6 tūkst. eurų baudą.
Pasiaiškinti į neeilinį Seimo posėdį pakviesti Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų urėdijos vadovai, urėdijos Panevėžio padalinio vadovas, Panevėžio apskrities policijos vadovas, Medžioklei vadovavęs Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika.
Seimo nariai taip pat norėjo matyti ir tuos, kurie dalyvavo sausio 2-ąją vykusioje medžioklėje: Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką socialdarbietį Rimantą Sinkevičių, buvusį europarlamentarą socialdemokratą Zigmantą Balčytį, įmonės „Grigeo“ didžiausią akcininką Gintautą Pangonį, „Biovelos“ bendraturtį Virginijų Kantauską, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėją Rolandą Valiūną, ir šūvį paleidusį Utenos rajono tarybos narį „valstietį“ Joną Slapšinską.
„Kadangi skandalai dėl komercinių medžioklių nuolat pasikartoja, kyla klausimas, ar skaidri visa sistema, kiek tokios medžioklės kainuoja valstybei ir kiekvienam medžiotojui. Norime kalbėti apie visą šių renginių reglamentavimą ir organizavimą“, – motyvus, kodėl kilo mintis kviesti žmones ir pareigūnus pokalbiui aiškina Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Tačiau ne visi kviestieji atvyko.
Į posėdį atvyko Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius, Gamtos inspekcijos Kauno padalinio vadovas Darius Jurevičius ir Miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė bei du jo pavaldiniai, Jonas Leika. Jonas Slapšinskas pranešė, kad nedalyvaus. Iš kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų atsakymo nebuvo gauta.
„Mums įdomu žinoti visas aplinkybes, kurios gali būti atskleistos komiteto nariams ir tai, ar dabartiniai teisės aktai pakankami, kad medžioklės nebūtų šešėlyje. Kol kas atrodo tarsi Aplinkos ministerija nereaguotų į mūsų pastabas. Norime išgirsti, ar aplinkos apsaugos departamentai turi pakankamai įrankių kontroliuoti medžiokles ir ar Aplinkos ministerija imasi veiksmų, kad būtų pakankamai įrankių suvaldyti padėtį. Jau įprasta praktika, kad neeiliniuose mūsų komiteto posėdžiuose ministro Kęstučio Mažeikos nebūna. Tai rodo jo abejingumą problemoms, kurios iškyla“, – „Delfi“ sakė A. Gedvilienė.
A. Gedvilienė sako, jog daug klausimų kelia ir tai, kad V. Kantauskas pasakojo, jog instruktažo prieš medžioklę metu visi buvo informuoti apie tai, jog miške yra stumbrė su stumbriuku. Tačiau kai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surašinėjo protokolą, stumbriukas nebuvo paminėtas, nors tai būtų iš karto lėmę, kad J. Slapšinskui bauda ne 12,2 tūkst. eurų, bet 36,6 tūkst. eurų.
Kitas dalykas, kurį pabrėžia A. Gedvilienė – tai medžioklės lapų neviešinimas. Nors Saulius Skvernelis tikino, kad Seimo nariai gali gauti šiuos lapus. Tačiau Valstybinės urėdijos atstovai atsisakė pateikti šiuos duomenis – rėmėsi asmens duomenų apsauga.
„Mėginau įtraukti įstatymo pataisą, kad medžioklės lapai būtų pildomi elektroninėje erdvėje, tačiau nesulaukiau pataisymo. Dabar šis teisės aktas bus įtrauktas į pavasario sesijos darbų sąrašą. Kaip seksis nežinau, nes Seime daug medžiotojų. Baimė praskleisti paslapties šydą vis dar gyva“, – sako A. Gedvilienė.
Kiti politikai taip pat linkę pasiaiškinti, kas sausio pradžioje iš tiesų nutiko miške, po kurį vaikščiojo stumbrė su atžala.
A. Gedvilienė pradėjo nuo klausimų J. Leikai: kiek žmonių dalyvavo, ar kiekvienas dalyvis gavo čekį, kad sumokėjo, ar atsiskaitytas su varovais.
J. Leikas sakė, kad garsioji medžioklė vyko sausio 3 d. pagal regioninio padalinio vadovo įsakymą. Medžioklėje dalyvavo 24 medžiotojai ir jis pats, kuris taip pat buvo įrašytas į medžioklės lapą, todėl fiksuojamas kaip dalyvis.
Buvo sumedžiotas vilkas, elniai, danieliai ir stumbrė, kaip saugotinas gyvūnas.
„Ar po to, kai buvo sumedžiota stumbrė, pagal taisykles medžioklė turėjo būti sustabdyta“, – klausė A. Gedvilienė.
Šovė J. Slapšinskas
J. Leika sakė, kad medžioklė nebuvo sustabdyta, nes stumbrės žūtis nėra nelaimingas atsitikimas – žmogus nesužeistas. Stumbrės žūtis tai medžioklės taisyklių pažeidimas. Tokiu atveju reikia pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ir gauti leidimą tęsti medžioklę bei išsaugoti pažeidimo vietą. Leidimas tęsti renginį buvo gautas.
„Tai komercinė medžioklė, už kurią žmonės sumokėjo pinigus“, – subtilumus aiškino J. Leika ir tikina, kad visi mokėjimai buvo atlikti pavedimu, ne grynais. Buhalterija per tris dienas turėjo išrašyti sąskaitas.
Paulius Saudargas klausė, kodėl kilo klausimų, kad šovė ne tas žmogus, kuris nurodytas dokumentuose ir klausė, ar medžioklės dalyviai gali patikinti, kad šovė tikrai J. Slapšinskas. Jei tai tik nelaimingas atsitikimas, galbūt verta riboti medžiokles plotuose, kuriuose gyvena saugotini gyvūnai, nes Lietuvoje varyminėse medžioklėse dalyvauja praktiškai bet kas, nors galbūt leidimą jose dalyvauti gali tik patyrę medžiotojai.
J. Leika sakė, kad negali būti kitos versijos, kad šovė ne J. Slapšinskas.
V. Gricius sakė, kad dabar tiria kas įvyko ir viską planuoja teikti ikiteisminiam tyrimui. Šiuo metu kreiptasi į prokurorus tir dėl pareigūnų veiksmų. Į klausimą, ar gali teikti, kad šovė ne J. Slapšinskas neatsakė.
J. Leika sakė, kad po įvykio J. Slapšinsko blaivumas buvo patikrintas ir sakė, kad nesąmonė vienoje žiniasklaidos priemonėje paskelbta informacija, kad medžiotojai jau ryte nutarė, kad nutarta sumedžioti stumbrę.
J. Leika sakė, kad instruktažo metu buvo kalbama, kad miške yra du stumbrų pulkai, bet nebuvo kalbama konkrečiai apie stumbrę su stumbriuku. Kai buvo prie nušautos stumbrės stumbriuko nematė. Tešmenyje pieno nebuvo, spėti, kad maitina negalėjo.
L. Balsys klausė generalinio urėdo V. Kaubrės ar teisinga informacija, kad pernai nebuvo nė vienos pelningos komercinės medžioklės ir dotuojama iš medžiotojų mėgėjų.
„Medžioklių pelningumas apie 11 proc. Pernai rugpjūtį dar buvo padidinti įkainiai. Tai įmonei pelninga veikla. Galiu sakyti, kad tai lemia ir medžioklės kultūros augimą, nes tai atėjo per užsieniečius ir profesionalios medžioklės plotus“, – sakė V. Kaubrė.
A. Gedvilienė sakė, kad pernai iš šių medžioklių gauta 66 tūkst. eurų neaudituoto pelno. Briediena, elniena, daniliena 1,99 už kg. šerniena 1,57 euro už kilogramą ir stebėjosi, kad jos pakankamai mažos.
„Visi įkainiai nustatyti remiantis kaimyninių šalių padėtis. Kainos tokios, nes parduodamas visas žvėris su kailiu, nemėsinėjamas. Negalima nusipirkti kilogramą ar kelis šimtus gramų“, – paaiškino V. Kaubrė.
Kuria vieningą medžioklės apskaitos sistemą
A. Gedvilienė klausė ar urėdijose registruojamas kiekvienas medžioklės lapas ir ar jie gali būti viešai skelbiami, kaip žadėjo premjeras Saulius Skvernelis.
V. Kaubrė paaiškino, kad lapų neskelbia, nes tam nėra teisinio pagrindo, o pats dokumentas yra griežtos atskaitomybės su vandens ženklai.
Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad kelia nerimą pavieniai atvejai kai klastojami medžioklės lapai, nes medžiotojai vieni nuo kitų mėgina nuslėpti laimikį.
„Slepiant laimikį mokesčiai nemažinami. Iš kitos pusės, Lietuvos fauna per didelė, kad ją išmaitintų visus žvėris. Medžioklės lapai svarbūs tuo, kad žinoti, ar žmogus miške su ginklu yra teisėtai ar ne. Dabar tvarką nuspręsta griežtinti. Yra apie tūkstantis medžioklės plotų, kuriuose per metus išduodami keli šimtai medžioklės lapų. Juos registruoti milžiniškas darbas. Dabar grįšime prie griežtesnės apskaitos ir tvarkos, kai į sumedžiotų žvėrių ausis būtų įveriamos licencijos“, – padėtį apibūdino A. Klimavičius ir sakė, jog bus kuriama vieninga sistema, kurioje medžiotojai ir medžioklės būtų registruojamos realiu laiku.
Policijos atstovas sakė, kad medžioklės organizatoriai turi teisę pakviesti į įvykio vietą pareigūnus, kad jie patikrintų blaivumą. To padaryta nebuvo. Tačiau medžioklės organizatoriai tikina to padaryti neprivalo.
Aplinkos apsaugos departamento atstovas sakė, kad dabar atliekamas tyrimas ir matome, jog tyrimas buvo atliktas skubota, net neapklausti visi medžioklės dalyviai. Be to, tiriant saugomo gyvūno – stumbrės – sumedžiojimo aplinkybes, nebegalima atlikti visų ekspertizių, nes dingo ir gyvūno viduriai, ir jį nušovusi kulka, praneša BNS.