Pagal valstietės-žaliosios Guodos Burokienės ir dar septynių parlamentarų teikiamą VRK įstatymo projektą siūloma, kad savo narius į Komisiją galėtų deleguoti ne tik Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavusios partijos, bet bendrai visos, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai.
Tokiu būdu išsiplėstų VRK sudėtis. Šiuo metu joje yra šeši politinių partijų deleguoti nariai. Lietuvos socialdemokratų partija į ją delegavo Jūratę Lebedevienę, Liberalų sąjūdis – Maksimą Reznikovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Vilių Semešką, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga – Valdemarą Urbaną, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga – Gražiną Vickutę, Tvarka ir teisingumas – Egidijų Viskontą.
Jeigu būtų pritarta teikiamomis pataisomis į VRK savo narius dabartinėmis sąlygomis galėtų deleguoti ir socialdarbiečiai, Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija, Darbo partija ir Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Į VRK savo narius taip pat deleguoja Prezidentas, Seimo pirmininkas, kitos institucijos. Įstatymas reikalauja, kad institucijų ir politinių partijų deleguotų narių kiekis būtų proporcingas, todėl priėmus teikiamas pataisas turėtų atsirasti ir dar keturi jų deleguoti nariai.
Tvirtina, kad siūlymai dera su viešuoju interesu
Tarp įstatymo projekto teikėjų esantis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys nebandė neigti, kad tokio tipo iniciatyvose yra politinio intereso plėsti įtaką, bet jo manymu šiuo atveju tai dera su viešu interesu.
„Be abejo, kad tiek įstatymo siūlymas dėl kartelės mažinimo, tiek anksčiau priimti įstatymo siūlymai dėl finansavimo tvarkos pakeitimo, dabar šis įstatymo projektas, kuris susijęs su atstovavimo padidinimu VRK sudėtyje, yra susijęs su tuo, kad dabartinėje koalicijoje yra partijų, kurios nori išsaugoti savo vietą po saule. Paimkime, kad ir socialdarbiečius.
Mano asmeniniu įsitikinimu, politikoje niekas nevyksta be kažkokio politinio intereso. Tik kartais tai dera prie demokratijos ir viešo intereso, kartais nedera. Šiuo atveju, man atrodo logiška, kad, jeigu jau pasakyta, kad finansavimas gaunamas ne pagal Seimo narių skaičių, o pagal balsuotojų skaičių, ir finansavimas skirtas būtent mažesnėms partijoms, tada turi būti ir atstovavimas keičiamas“, – kalbėjo P. Urbšys.
Politikas nemano, kad tai, kad Komisijoje atsirastų daugiau narių, įneštų daugiau chaoso į jos veiklą.
„Demokratijai yra gerai, kad egzistuoja nuomonių įvairovė. Tačiau yra paprasčiau, kaip būdavo tarybiniais laikais, kai buvo viena partija, ten rinkimų komisijose vykdavo viskas darniai, nebūdavo susikirtimų. Nemanyčiau, kad narių skaičiaus padidinimas gali sutrukdyti Komisijos darbą, atvirkščiai, reikia kalbėti, kiek tai padidins pasitikėjimą komisijomis“, – kalbėjo P. Urbšys.
Mano, kad Komisijoje padaugėtų chaoso
TS-LKD į VRK deleguotas V. Semeška yra įsitikinęs, kad toks Komisijos išplėtimas apsunkintų jos darbą.
„Aš galvoju, kad toks sprendimas atneštų daugiau chaoso pačioje VRK, kadangi mažiausiai keturios politinės partijos, kurių dalis net neturi daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų atstovų, galėtų deleguoti savo narius.
Taip pat automatiškai turėtų dar tiek pat narių papildomai skirti Teisininkų draugija kartu su Prezidentu ir Teisingumo ministru. Tai reiškia, kad ne mažiau kaip aštuoni VRK nariai dar prisidėtų“, – sakė V. Semeška.
Jo nuomone, tokiu būdu sprendimai VRK būtų priimami daug lėčiau.
„Taip pat reikia pažymėti, kad išlaidos, tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, būtų gerokai didesnės. VRK biudžetas išsiplėstų“, – kalbėjo V. Semeška.
VRK narys nesupranta, kodėl skubama daryti tokius pokyčius.
„Panašu, kad prieš Seimo rinkimus valdantieji sumanė tokiu būdu padidinti savo įtaką VRK“, – sakė V. Semeška.