Ekonomikos ir inovacijų ministerija pozicijos nekeičia – Lietuva turi siekti platesnio kanapių naudojimo, leidžiant gaminti produktus iš įvairių augalo dalių. Tuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai abejoja, ar konvencija bus liberalizuota – dabar ji leidžia kanapes naudoti tik sėkloms ir pluoštui – tai yra pramoniniais, mokslo ir medicinos tikslais.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vedėja Jelena Dilienė sako, kad 1961 metų konvencija, numatanti kanapių kultivavimo draudimus, Briuselyje bus tikslinama.
„Tikrai yra žinoma, kad konvencija bus taisoma ir tikslinama artimiausiu metu. 2020-2021 metais pažodžiui traktuodami 1961 metų konvenciją atrodome keistai. Po kurio laiko ji bus pakeista, o mes užkirsime kelią technologinei pažangai, investicijoms ir inovacijų plėtrai“, – šią savaitę Kaimo reikalų komitete teigė ministerijos atstovė.
Pasak jos, keičiant kanapių kultivavimo tvarką, reikia atsižvelgti į technologinę pažangą ir inovacijas.
„Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovo Vytauto Adomaičio teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai Jungtinių Tautų Narkotikų komisijai pasiūlė konvenciją peržiūrėti ir diferencijuoti iš kanapių gaunamas tinktūras ir ekstraktus pagal tai, kiek juose yra tetrahidrokanabinolio (THC) ir kanabidiolio (CBD) .
„Nediferencijuojant traktuodami visus kanapių ekstraktus, po vienodu draudimu pakišame tiek ekstraktus, kuriuose yra narkotinės medžiagos, tiek tuos, kur dominuoja CBD, kuris turi būti išimtas iš tarptautiniu mastu reguliuojamų medžiagų sąrašo“, – kalbėjo V. Adomaitis.
Tačiau Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian abejoja, kad konvencija bus liberalizuota, sušvelninant kanapių naudojimo kontrolę.
„Jos (konvencijos – BNS) nuostatos nebus peržiūrimos. Ir turinys“, – komitete tikino ji.
Iki lapkričio 9-osios Lietuva Europos Komisijai (EK) turi pateikti atsiliepimą į priekaištus dėl ketinamų priimti įstatymo pataisų atitikimo Europos Sąjungos teisei. Pakeitimams Seimas po svarstymo yra pritaręs ir perdavęs juos notifikuoti EK, nes Lietuva ketina įteisinti kanapių produktus, kurie gali patekti ir į kitas ES šalis.
EK priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC, sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.
Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mykolas Majauskas siūlo „nesileisti būti šokdinamiems EK biurokratų“. Pasak jo, Lenkija yra patvirtinusi liberalesnę tvarką ir EK jai nepriekaištauja.
„Matome, kaip kaimyninės šalys kultivuoja, augina ir gamina produktus iš pluoštinių kanapių ir naudojasi tokia padėtimi, tuo tarpu Lietuva dreba skaitydama EK raštus, o jie kuria gerai apmokamas darbo vietas“, – teigė M. Majauskas.
Visgi jis sako, kad sprendimus dėl kanapių produktų įteisinimo turi priimti naujos sudėties Seimas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas irgi įsitikinęs, kad nereikia skubėti.
Pataisomis siūloma leisti produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.
Seimui priėmus pataisas, Lietuvoje tikimasi proveržio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, platesnių kanapių perdirbimo galimybių Lietuvoje laukia 6 užsienio investuotojai, pasiruošę investuoti iki 150 mln. eurų.
Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas Seime yra užregistravę „valstietė“ Virginija Vingrienė ir „socialdarbietis“ Petras Čimbaras, bei konservatoriai M. Majauskas ir Kazys Starkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar CBD. Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.