Tarnybinio patikrinimo dėl policijos pareigūno veiksmų dar nebaigė ir policija.
Kaip sakė generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, tyrimas užtruko dėl pareigūno ligos ir turėtų užsitęsti dar keletą dienų.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija nagrinėja situaciją, kai sausio 27-ąją ligoninėje mirė prieš porą dienų į ją iš namų atvežtas žiauriai sumuštas keturmetis.
Berniuko nužudymu įtariami patėvis ir motina.
Be to, paaiškėjo, kad apie galbūt sumuštą tą patį vaiką teisėsaugai pranešta pernai lapkritį, tuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukus, nusprendus, jog berniukas susižalojo pats.
Tarnybos aiškinasi, ar tinkamai reagavo į pirmąjį pranešimą apie galimą smurtą.
Komisijos narius papiktino
Komisija trečiadienį aiškinosi, kokias išvadas atsakingos institucijos padarė po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose.
Ž. Radišauskas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareigų galimo neatlikimo, nėra baigtas, o tarnybiniame patikrinime dar laukiama prokurorų atsakymų, kurie turėtų būti gauti per penkias dienas.
„Tiek ikiteisminis tyrimas, tiek tarnybinis patikrinimas šiandien dar nėra baigtas“, – sakė Ž. Radišauskas, sukeldamas komisijos narių pasipiktinimą, kad praėjus mėnesiui po tyrimo pradžios vis dar nėra atsakymų.
Generalinio prokuroro pavaduotojo teigimu, visgi tarpinė išvada rodo, kad sisteminių bėdų organizuojant tyrimą dėl galimo smurto prieš vaiką nenustatyta.
„Buvo pasiųsta komanda iš Generalinės prokuratūros atlikti kompleksinį patikrinimą penkto skyriaus, Kauno apylinkės prokuratūros, kur patenka Jonava ir Kėdainiai. Kėdainiuose patikrinimas buvo atliktas, Jonavoje dar neatliktas, yra surašyta tarpinė išvada – esminių sisteminių pažeidimų Kėdainių skyriuje, kas susiję su prokuratūros, policijos, vaiko teisių apsaugos bendradarbiavimu, esminių sisteminių pažeidimų, kiek susiję su prokuratūros darbu, nebuvo nustatyta“, – trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje sakė Ž. Radišauskas.
Generalinio prokuroro pavaduotojas taip pat sakė, kad prokuratūrai nusprendus patikrinti visus nutrauktus ir atsisakytus pradėti tyrimus dėl galimo smurto prieš vaikus, yra rezultatai iš keturių apygardų prokuratūrų, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra paprašė pratęsti terminą, tad galutinių apibendrintų duomenų dar nėra.
Per parą – nuo 5 iki 15 pranešimų apie smurtą prieš vaikus
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris sakė, kad viena policijos pasirinktų priemonių, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš vaikus, yra visų atvejų viešinimas.
Per parą fiksuojama nuo 5 iki 15 tokių atvejų.
„Kaip spręsti tokius klausimus sistemiškai, turime daug pasiūlymų, pvz., po praėjusio (komisijos) posėdžio policija priėmė sprendimą viešinti maksimaliai visus įvykius, kurie susiję su vaikais. Per parą fiksuojama nuo 5 iki 15 atvejų Lietuvoje, kai smurtas yra naudojamas prieš nepilnamečius ar nepilnamečių akivaizdoje“, – sakė policijos atstovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kiekvienas toks atvejis gali baigtis tragedija, tad būtina ir kitų tarnybų reakcija, nes smurtas bet kada gali pasikartoti.
Taip pat policijos vienas vadovų pabrėžė, kad smurto artimoje aplinkoje bylos turėtų būti nagrinėjamos greičiau.
„Kiekvienas tas atvejis gali baigtis tragedija, aš ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui rodžiau, kaip gautas pranešimas 27 dieną Kalvarijoje, kad patėvis sumušė motiną ir trenkė kumščiu į veidą nepilnamečiui vaikui. Patys suprantame, už mėnesio už dviejų galėtų įvykti vėlgi tas pats. Mes kaip policija didžiausią dėmesį kreipiam, kad mes kaip galima greičiau atvyktume į įvykio vietą, ir kad tokio tipo įvykiai, kai aplinkybės aiškios, o tokie yra paie 90 proc., pasibaigtų kaip galima per trumpesnius terminus, 48 valandas“, – kalbėjo E. Šileris.
Reaguojant į policijos pastabas Seime pateiktos pataisos, kad smurto artimoje aplinkoje bylos būtų nagrinėjamos pagreitintai, kitu atveju – būtų sprendžiama dėl kardomųjų priemonių įtariamam smurtautojui.
E. Žiobienė: vaiko teisių apsaugos specialistai dirbo aplaidžiai
„Tikrai konstatavome aplaidų Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą“, – trečiadienį išvadą komisijos posėdyje pristatė E. Žiobienė.
Anot jos išvados, gindami keturmečio berniuko interesus savo pareigų iki galo neatliko ne tik Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, bet ir Kėdainių medikai bei teisėsaugininkai.
„Atlikus tyrimą nustatytas aplaidus Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbas, teisėsaugos pareigūnų sprendimai neatitiko geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo ir sąlygojo tęstinius vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Taip pat nustatyti Kėdainių ligoninės nepakankami veiksmai galimai smurtą patyrusiam mažamečiui (su mama) 2016-11-23 kreipusis į medikus“, – teigiama išvadoje.
E. Žiobienė nutarė kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kad ši atliktų neplaninį Kėdainių ligoninės patikrinimą.
Dėl aplaidaus vaiko teisių apsaugos specialistų darbo kontrolierė kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorių Ovidijų Kačiulį.
Mat iki šiol vaiko teisių apsaugos skyriai yra pavaldūs savivaldybių administracijoms.
E. Žiobienė rekomendavo administracijos direktoriui įvertinti minėto skyriaus specialistų tarnybinę atsakomybę, užtikrinti, kad skyriaus darbuotojų kvalifikacija būtų tinkama, kad jie vykdytų priskirtas funkcijas.
Taip pat pasiūlyta užtikrinti sklandesnį savivaldybės įstaigų bendradarbiavimą, kovojant su smurtu artimoje aplinkoje į pagalbą pasitelkti nevyriausybines organizacijas.
Ministras: vaiko teisių apsaugos užtikrinimui papildomai reikėtų iki 10 mln. eurų
Vaiko teisių apsaugos užtikrinimui Lietuvoje per metus reikėtų papildomai skirti iki 10 mln. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pasak ministro, tokia suma užtikrintų vaiko teisių apsaugos specialistų budėjimą visą parą, pagalbą šeimai skubiu atveju teikiančių mobilių komandų darbą, leistų įsigyti automobilius ir kitas priemones, kad darbuotojai galėtų operatyviai reaguoti į pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.
„Šita suma, iki 10 mln. eurų, kol kas mes skaičiuojame optimaliu variantu, skirtos vaiko teisių naktinio darbo užtikrinimui, mobilių komandų darbui, kad būtų bent po vieną mobilią trijų narių komandą regionuose, taip pat papildyti resursus, kad darbuotojai galėtų atvykti laiku, automobiliai ir visas kitas ūkis, kad nestabdytų savo funkcijų dėl resursų trūkumo“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė L. Kukuraitis.
Anot jo, reikiamos lėšos gali būti rastos ir iš ministerijos vidaus resursų. „Kol kas mes skaičiuojame, per artimiausią savaitę mes skaičiuojame sumą, ir pradėsime derybas su Finasų ministerija, jei jos bus reikalingos. Gali būti, kad mes rasime iš vidinių ministerijos resursų tas lėšas“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Klausiamas, kokia būtų apatinė sumos riba, jei optimaliu atveju sistemos pertvarkai skaičiuojama iki 10 mln., kaip minimalią pokyčiams būtiną sumą ministras įvardijo 2 mln. eurų.
Tačiau šie pokyčiai būtų galimi tik priėmus vaiko teisių apsaugos sistemą centralizuojantį naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šiuo metu svarstomą Seime.
Pasak L. Kukuraičio, naujoji sistema būtų įdiegta per keturis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo.
„Kuo greičiau bus priimtas įstatymas, tuo greičiau atsiras nauja vaiko teisių apsaugo tarnybos veiklos tvarka, kuri užtikrintų ir budėjimą kiaurą parą“, – pabrėžė ministras.
Iki įstatymo įsigaliojimo ministras žada savo įsakymu įtvirtinti vaiko situacijos vertinimą pagal grėsmės lygį. Pagal įstatymą, grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio, ir darbuotojų veiksmai priklausytų nuo grėsmės lygio, aukščiausias įpareigotų vaiką skubiai paimti iš nesaugios aplinkos.
„Grėsmės lygių vertinimą mes jau rengiame, ir kovo mėnesį ministro įsakymu jis bus patvirtintas, ir visi vaiko teisių apsaugos darbuotojai juo turės naudotis jau kovo mėnesį“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas.