Po diskusijos parlamentarai galės priimti rezoliuciją, ar pritaria ataskaitai. Opozicijos atstovų paruošta rezoliucija nepritarti Vyriausybės ataskaitai buvo atmesta.
Po to Seimas pritarė valdančiųjų atstovų pasiūlytai rezoliucijai pritarti praėjusių metų Vyriausybės ataskaitai. Ji patvirtinta be pastabų.
„Iškilmingų kalbų sakymas“
Ingrida Šimonytė ironizavo, kad ataskaitoje nėra nė krislo Vyriausybės savikritikos.
„Įdomesnis jis todėl, kad darbštusis ministerijų aparatas sutraukė į ataskaitą viską. (…) Mes svarstome paveikslą, kurio ne tik nėra, net neaišku, ar jis buvo“, – kalbėjo TS–LKD frakcijos atstovė I. Šimonytė, komentuodama faktą, kad ataskaita buvo parengta dar prieš koronaviruso pandemiją.
Parlamentarės teigimu, Vyriausybės ataskaita jiems itin patogi.
„Taip jau būna, kad Lietuvoje prieina berniukas ir paklausia patogių klausimų. O jei kokia 9-10 metų mergaitė prieitų ir paklaustų, kaip Vyriausybės praėjusių metų darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams?“, – ir dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai gudriai „įkando“ I. Šimonytė.
„Ir šį kartą turime ne ataskaitą, o iškilmingų kalbų sakymą, apsikarsčius savo nusipieštais ordinais ir medaliais“, – Seimo salėje teigė konservatorė.
Siūlė prisipažinti
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen Seimo salėje antradienį tikino, kad būtent koronaviruso pandemija parodė visas šios Vyriausybės klaidas.
„Šios Vyriausybės darbas kelia daug abejonių. Karantinas apnuogino visos šios kadencijos darbo progą, strigo visos pagrindinės sistemos“, – sakė liberalų vadovė.
Ji vardijo visas Vyriausybės apdarytas klaidas – apsaugos priemonėmis neaprūpintus medikus, švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus svarstymus mokslo metus nutraukti po 2 mėnesių karantino.
„Būkite drąsūs ir pripažinkite, kad jums pasisekė vadovauti ekonominio pakilimo metais ir jums beveik pavyko nesugriauti to“, – tikino opozicijos atstovė.
Tikrojo vaizdo nenurodo
Socialdemokratė Rasa Budbergytė sakė, kad valdantieji tiesiog giriasi, bet neparodo tikrojo vaizdo.
„Ką pabrėžia tarptautiniai ekspertai ir Europos Komisija, kuri konstatavo, kad bet kurioje srityje, kurią pasirinksime, (…) daugelyje sričių padaryta tik maža pažanga. O premjeras sugebėjo tribūnoje pasidžiaugti. (…) Bet ar gyvenimas yra gražesnis, ne kiekvienas gali pajausti savo kailiu“, – teigė jis.
Jos teigimu, LVŽS visiškai pamiršo 2016 metais prieš Seimo rinkimus duotus pažadus.
„Apmaudu ir tai, kad Vyriausybė ir jos atstovas, būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) premjeru paskirtas nė vieno žodžio nekalbėjo to, kas labai aktualu. Tai apie žemės ūkį, regionų politiką, mūsų žmones“, – kalbėjo politikė, primindama ir LVŽS rinkiminius pažadus.
„Dovana šiai Vyriausybei“
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aušrinė Armonaitė Seimo tribūnoje pažymėjo, kad pasigenda viso ministrų kabineto veiklos.
„Užklupo mus koronavirusas, turime ir Vyriausybės ataskaitą, kurioje atsispindi darbai karantino metu ir iki jo. Noriu atkreipti dėmesį pusė ministrų kabineto yra išėję į prastovas, nėra lyderystės, nėra reikalingų sprendimų“, – sakė parlamentarė, primindama, kad Ekonomikos ir inovacijų ministro Vyriausybė vis dar neturi.
A. Armonaitė svarstė, kad karantinas, matyt, šiai valdžiai yra tikra dovana.
„Karantinas turbūt yra dovana šiai Vyriausybei. Mes visi esame priklausomi nuo šių sprendimų. Tarsi malonės laukiame, kada mums leis į renginį išeiti, kada verslas galės atsidaryti“, – ironizavo Seimo narė.
„Keistai skamba“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis atrėmė opozicijos kritiką.
„Prieš tai kalbėję ir šiandien, ir praeitą savaitę, parlamentarai kelia tokį jausmą, kad mes kitoje laiko dimensijoje esame. Suprantu, kad mes šiandien norėtume labiausiai kalbėti apie koronavirusą, bet kai jis bus įveiktas, Vyriausybė tai ir pristatys. Keistai skamba tos kalbos, kritikuoja opozicija, kad Vyriausybė neturėtų girtis už teigiamus nuopelnus ir vykstančius procesus. Reikėtų tik už nepasisekusius prisiimti atsakomybę“, – ironizavo LVŽS atstovas.
„Karantinas turi baigtis“
Antradienį išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad Lietuvoje nebėra jokio reikalo tęsti visuotinį karantiną.
Pasak politiko, valdantieji, skelbdami apie karantino pratęsimą, tiesiog naudojasi situacija, nors tam pagrindo nėra.
„Laikas karantiną baigti. Visiems akivaizdu, kad valdantieji, tęsdami jo terminus, taip tikisi nujoti į rinkimus. Nebereikia imituoti dalykų, kurių nėra – karantino tęsimui nėra jokio racionalaus pagrindo. Kalbu ir apie susirgimų skaičių, ir kitus rodiklius. Juolab aplinkinės šalys karantinus atšaukinėja, taip pasielgė ir Estija. Žinoma, nustačiusi kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimų“, – vertina G. Paluckas.
LSDP pirmininkas sako, kad taip gali elgtis ir Lietuva.
„Ekstremalios situacijos gali būti skelbiamos lokaliai, taigi ten, kur yra atvejų protrūkis ir pan. Lietuvai pats metas pereiti nuo įsakymų iš viršaus prie visuomenės sąmoningumo skatinimo. Juk žmonės protingi – ir kaukes nešioja, ir saugosi. Galų gale, ne valdžia nuo viruso apgynė – pati visuomenė apsigynė laikydamasi rekomendacijų: žmonės nešiojo kaukes, sėdėjo namie“, – rašoma pranešime spaudai G. Paluckas.
Vardijo nuopelnus
Apžvelgdamas praėjusius metus Vyriausybės vadovas teigia, kad bendrasis vidaus produktas nuo 2016 metų, kai ši valdančioji dauguma laimėjo Seimo rinkimus, iki 2019–ųjų padidėjo 12,4 procento.
„Šiandien, suvokdami pandemijos poveikį ekonomikai, galime teigti, kad per praėjusius kelerius metus Vyriausybė, kitaip nei anksčiau, sukaupė nemažą valstybės finansų rezervą, kuris skiriamas viruso sukeltam ekonominiam ir sveikatos apsaugos pavojui švelninti“, – tvirtina S. Skvernelis.
Anot jo, darbo užmokestis pernai padidėjo beveik 9 proc., minimalioji mėnesinė alga augo iki 607 eurų, iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų, nuo 2016–ųjų vidutinė senatvės pensija pakilo daugiau kaip trečdaliu.
„Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės gerinimas bei efektyvumo didinimas tebėra vienas iš esminių mūsų visuomenės raidos klausimų, nes tik išsilavinusi ir kultūringa visuomenė nulems sėkmingas ateities galimybes Lietuvos valstybei“, – rašoma ataskaitoje.
Vyriausybės nuopelnais šiose srityse nurodomi kultūros paso programa, emigrantų vaikų integracija į Lietuvos švietimo sistemą, nemokamai aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų skaičiaus didinimas, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų, doktorantų stipendijų kėlimas.
S. Skvernelis premjero pareigas eina nuo 2016 metų gruodžio. Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.