Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos.
„Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė.
Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus. Padangų tvarkytojai, skirtingai negu dabar, nebegalėtų reikalauti mokesčio už padangų išvežimą iš prekybos vietų ir remonto dirbtuvių.
Pagal naują tvarką senų padangų tvarkytojai būtų įpareigoti perdirbti ar deginti skirtas padangas surinkti nemokamai. Dabar už tai imamas 16-30 centų už kilogramą mokestis.
Be kita ko, iš padangų pardavėjų ir remonto dirbtuvių senas padangas turėtų surinkti tik tie tvarkytojai, kurie turės gamintojų ar importuotojų pavedimą jas tvarkyti.
Padangų pardavėjai ir autoservisai privalėtų sudaryti trišales sutartis su gamintojus ir importuotojus vienijančia bei padangų tvarkymą organizuojančia institucija ir konkrečiu tvarkytoju.
Dabar Lietuvoje veikia trys tokios organizacijos: 60 proc. rinkos užimanti Padangų importuotojų organizacija (PIO), trečdalį rinkos atsiriekusi Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) bei 2015-aisiais pradėjusi veikti Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AIA).
Kitas kelias – dėl naudotų padangų surinkimo tiesiogiai tartis su jų gamintojais arba tiekėjais, jeigu jie nepriklausytų šioms organizacijoms.
Servisų tinklo „Toptis“ vadovas Antanas Mačiūnas BNS teigė, kad dabar autoservisams atsikratyti naudotų padangų yra per brangu.
„Jeigu būtų nemokamai – mielu noru, bet jeigu dar iškils kaina, tai nieko gero“, – teigė jis.
„Kiti sau negali leisti sumokėti 10 ar 8 eurų už komplektą ir kažkur tas padangas padeda. Pats žvejoju, matau, kaip jos plūsta į gamtą“, – pridūrė A. Mačiūnas.
Dabar „Toptis“ naudotas padangas atiduoda Atliekų tvarkymo centrui (ATC). Keturių padangų komplekto paėmimas, pasak A. Mačiūno, įmonei kainuoja apie 10 eurų. Per metus vairuotojai į įmonės dirbtuves pristato apie 1 tūkst. padangų.
Atliekų tvarkymo centro vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė pataisas irgi vertina teigiamai.
„Tai sudarytų sąlygas turėti skaidresnę susidarančių ir sutvarkomų padangų atliekų apskaitą, užtikrinti šių atliekų tinkamą sutvarkymą ir kontrolę“, – BNS nurodė ji.
Pasak jos, dabar situacija rinkoje yra kebli, nes nemažai autoservisų veikia šešėlyje ir tinkamai nesutvarko padangų.
„Dėl to jos atsiduria neleistinose vietose ir teršia aplinką. Tačiau būtina neužmiršti, kad neužtikrinus šešėlyje veikiančių padangų gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo, tai yra šių atliekų tvarkymo finansavimo, padangų perdirbimo sistema nebus tinkamai finansuojama“, – pabrėžė K. Štelmokaitienė.
V. Vingrienės duomenimis, Lietuvoje veikia 1,5 tūkst. autoservisų, o su įsikūrusiais garažuose – apie 7 tūkstančiai.