Nors įstatymo projektas užregistruotas dar vasarą, jis savo eilės laukia Seimo pavasario sesijoje.
Teigia, kad pokyčius reikia daryti dėl kelių priežasčių
„Tai yra dėl to, kad nebūtų automatinio įtraukimo, nes kažkoks nesusipratimas, kai žmogui neleidžiama apsispręsti, kur jis taupys, – tai ne pensija, o taupymas. Tą reikia aiškiai suprasti, nes pensija yra tai, kas garantuota“, – Delfi paaiškino projekto autorius.
Be to, pagal projektą, jei žmogus būtų sukaupęs iki 10 tūkst. eurų fonde, jis galėtų nutraukti kaupimo sutartį.
„Tai irgi buvo pirminis kompromisas – ši 10 tūkst. eurų riba derinama su dabartinėmis įstatymo nuostatomis, nes dabar iki 5 tūkst. gali pasiimti grynaisiais, iki 10 tūkst. – periodinė išmoka, nuo 10 iki 60 tūkst. yra anuitetas, o nuo 60 tūkst. gali pasiimti grynaisiais jau išeidamas į pensiją. Tai čia buvo susieta su tuo 10 tūkst., bet svarbus pats principas – jei leidžiame išeiti, tai leidžiame. Suma gali būti kitokia, bet kolegos Seime atsisako net patį principą taisyti, kuris yra moderni finansinė vergovė“, – komentavo G. Paluckas.
Jis teigė, kad žmonių negalima versti taupyti tokia forma ir tokiuose fonduose.
„Jie tuos sprendimus gali padaryti patys. Prie viso to papildomai kuriama iliuzija, kad senatvėje kažkas bus garantuota. Tie žmonės, mano galva, rinkodariniais tikslais yra klaidinami“, – įvertino socdemas.
Politiko teigimu, siūlyti tokią idėją skatina faktas, kad arčiau pensijos esantys žmonės, pradėję papildomai kaupti fonduose, supranta, jog ta papildoma dalis vis dėlto nebūna tokia reikšminga, kokios jie galbūt tikėjosi.
Dar vienas argumentas, pasak jo, – akcijų rinkos, kurios nėra stabilios.
„Turi būti paliktos alternatyvos rinktis: vieni perka nekilnojamąjį turtą, kiti, pavyzdžiui, turi savo bankui įsiskolinę ir gali padengti skolą. Taip pat yra trečio lygmens pensijų fondai, kur tu gali pasirinkti investavimo strategijas, yra kitų būdų. Taigi sakau – automatinio įtraukimo ir privalomumo būti negali“, – akcentavo G. Paluckas.
Jo vertinimu, galimybių priimti tokius pokyčius Seime šiuo metu yra daugiau nei anksčiau.
„Buvo sukurta iliuzija ir kažkoks ideologinis tikėjimas, kad viskas visada augs ir kad iš tų privačių pensijų fondų, kai ateis laikas, gausi pensiją kaip vokiečiai, nors realybė yra paprasta ir toje pačioje Vokietijoje: 85–90 proc. – valstybės pensija, kuri garantuota“, – teigė Seimo narys.
„Manau, kad dabar jau bus praregėjusių kolegų“, – pridūrė G. Paluckas.
Paramą rasti Seime nebus lengva
Vis dėlto panašu, kad savo projekto palaikymą G. Paluckui Seime sutelkti nebus paprasta. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė neslėpė esąs skeptiškas kolegos siūlymo atžvilgiu.
„Ir dabar nėra taip, kad žmogaus valios nebūtų atsiklausiama – kas trejus metus žmogaus atsiklausiama, ar jis nori toliau dalyvauti toje fondų veikloje. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus savo „Sodros“ sistemoje nepastebi to laiško, neperskaito, tada vertinama individualiai ir praėjus terminui sudaroma galimybė nedalyvauti tame“, – Delfi komentavo M. Lingė.
Tokiam reguliavimui, kaip pabrėžė parlamentaras, labai svarbus stabilumas ir pasitikėjimas fondais.
„Reformos ir pokyčiai nekūrė pasitikėjimo sistema. Kaip produktas, sistema kurta veikti ilgą laiką, kad žmonės turėtų aiškesnį vaizdą dėl savo ateities, ir būtent tokio stabilumo turėtume laikytis – kuo mažiau į sistemą intervencijų, kuriomis keičiasi taisyklės, tuo mažiau sąmyšio“, – sakė BFK pirmininkas.
Jis paaiškino, kad pensijos kaupimo mechanizmas buvo kurtas įvertinus ir demografinius iššūkius, kurie, tikėtina, ateityje tik didės.
„Turime kaupti, rasti būdą užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Šis mechanizmas tam ir tarnauja“, – sakė M. Lingė.
Be to, anot jo, dydis, iki kada galima išsiimti sukauptas lėšas, buvo indeksuotas, tad yra kintantis.
„Kai sistema buvo liberalizuota Estijoje, buvo pasigailėjusių sprendimo išsiimti lėšas vienkartine išmoka“, – pastebėjo BFK pirmininkas.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad prie pensijų kaupimo prisideda ir valstybė biudžeto lėšomis.
„Šitame etape aš tikrai nesiūlyčiau ir nematyčiau būtinybės, kad turėtume keisti veikimo taisykles bei kelti tam tikrą sumaištį“, – pridūrė M. Lingė.
Siūlytų nebent techninių pakeitimų
Panašiai skeptiškai G. Palucko projektą įvertino ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Demokratų sąjungos atstovas Linas Kukuraitis.
„Toks pasiūlymas dabar ypač patrauklus, kai žmonės mato, kad per tuos investicinius fondus, kur kaupiama pensija, grąža mažėja arba netgi mažėja sukauptos lėšos, – tada visuomenei kyla nerimas, dėl to bandoma ieškoti pigių, greitų sprendimų“, – Delfi komentavo parlamentaras.
Jis paaiškino, kad rinka šiuo metu patiria nuosmukį, tad siūlyti dabar leisti gyventojams išsiimti lėšas yra neatsakinga, nes dalis žmonių atsiimtų netgi mažesnes sumas.
„Šiuo metu eskaluoti šią temą, ją kaip nors kurstyti lyg ir patrauklu politiškai, nes remiamasi žmonių emocija, bet klausimas, ar tai atsakinga“, – teigė L. Kukuraitis.
Politikas taip pat minėjo dydžio, iki kurio sukauptas lėšas galima išsiimti, indeksavimą.
„Manau, buvo padarytas svarbus žingsnis“, – sakė buvęs ministras.
Jis pritarė ir minčiai, kad tokios svarbios sistemos kaip pensijų mechanizmas nuolat keisti nereikėtų, nes ji tiesiog turi būti stabili.
„Tai tik palaiko tą pačią tendenciją, kuri nuolat buvo su kaupimo fondais. Ši tendencija – keitimo – buvo nuolatinė. Jei nepadarysi pertraukos jai, tai mes niekada neturėsime tvarios sistemos. Dabartinis variantas užtikrina tam tikrą tvarumą, kai jame dalyvauja kiek įmanoma gausiau žmonių ir kiek įmanoma lygiavertėmis sąlygomis“, – komentavo L. Kukuraitis.
Parlamentaro teigimu, valstybė dabar daugiau ar mažiau prisideda prie visų, apsisprendusių dalyvauti kaupiant pensiją. Nepaisant to, pašnekovas sakė, kad galima būtų kalbėti apie techninius pokyčius.
„Žinoma, galima ir reikėtų peržiūrėti aiškiau pačią sistemą būtent reformos kontekste – kas veikia, kas neveikia. <…>. Galima pažiūrėti sistemiškiau, susėsti ekspertams, įvertinti reformos sėkmę ir pažiūrėti, ką galima ištaisyti; tai yra normalu reformos kontekste, kai po kelerių metų nuo jos galima žiūrėti, kaip ištaisyti tam tikrus neteisingumus“, – sakė buvęs ministras.
„Tai reikia daryti sistemiškai, o ne prišokus, kaip tai bando daryti G. Paluckas – siūlo imti esminius reformos branduolius ir bandyti juos ardyti, kad būtų parodoma, jog mes rūpinamės žmonėmis, nors klausimas, ar tai iš tiesų yra rimtas rūpestis žmonėmis“, – tęsė L. Kukuraitis.
Tokius techninius pokyčius, anot jo, turėtų daryti ministerijos su Lietuvos banku, vartotojų, pensininkų atstovais ir ekspertais.
„Man atrodo, čia reikia tam tikros kantrybės, kuri reikalinga kuriant pensijų sistemas. Be kantrybės pensijų sistemos nesukursi“, – pridūrė pašnekovas.
Kai kurie ekspertai ir opozicijos atstovai vis dėlto mano, kad Lietuva galėtų pasekti Estijos pavyzdžiu, kai žmonėms buvo leista pasiimti per antrą pensijų pakopą sukauptas lėšas.
„Mes gilinamės į veiklos rezultatus, jie labai mažai prasmingi. Net jei žmogus gauna 60 eurų anuitetą, bet jo pensija yra 800 eurų, tai kokią esmę turi tie 60 eurų? Kodėl dabar tą žmogų reikėjo laikyti, neleisti jam pasiimti? Galbūt jam reikėjo 55-erių metų dantis, implantus įsidėti, kurie yra brangūs, ar kokia nors kita problema buvo“, – TV3.lt komentavo VU ekonomistas Romas Lazutka.