Pasak jo pirmininkės Irenos Haase, toks siūlymas nuskambėjo po to, kai posėdžio dalyviai bene vienareikšmiškai sutarė, kad kovoje su kvaišalais svarbiausia – institucijų bendradarbiavimas.
„Kiekviena įstaiga pasisakė iš savo pusės apibūdindama situaciją, pristatė ir savo prevencines priemones, kokios priskirtos jos reguliavimo sričiai. Prie ko mes priėjome – kad reikia vieno bendro centro, į kurį patektų informacija iš visų institucijų, kurios dirba su narkotikų platinimu ir vartojimu. Ir kontrolei palaikyti, ir turėti visą informaciją vienose rankose. (…) (Toks centras – ELTA) išgrynintų problemas ir vėl matytume, kas ir kokia institucija turi jas spręsti“, – sakė komiteto pirmininkė.
Pasak parlamentarės, TTK posėdyje dalyvavo Generalinės prokuratūros atstovai, vidaus reikalų viceministras, viešojo saugumo politikos grupės atstovai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovai, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorius bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai.
„Bet institucijos, dirbdamos po vieną, šitos problemos neišspręs. Tai turėtų būti visų institucijų bendradarbiavimas tarpusavyje“, – Eltai sakė TTK parlamentarė.
I. Haase teigimu, posėdyje aptartas ir Šeškinės rajono Vilniuje atvejis, kurio gyventojai dažnai skundžiasi rajone vykstančiu neteisėtų psichotropinių medžiagų platinimu.
„Šeškinėje ta situacija tiesiog suponavo apie problemos iškėlimą, bet ten situacija yra panaši kaip ir visame Vilniuje. Vilnius čia kaip atskaitos taškas“, – sako I. Haase.
Pasak jos, susitikimo metu darkart akcentuota ir švietėjiškos prevencinės veiklos svarba, kuri būtų nukreipta į visuomenės – jaunimo, moksleivių – švietimą ir būtų dar plačiau dalijamasi, kas tai yra narkotikų vartojimas, kokią tai daro žalą ne tik vartojančiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, galiausiai visai visuomenei ir valstybei, pažymėjo Seimo narė.
„Buvo kalba apie psichotropinių, narkotinių medžiagų plitimą, vartojimą, tai visi vienareikšmiškai vertinome, kad tai yra problema ir ją būtina spręsti. Prioritetas visgi yra prevencinės priemonės, kad viskas būtų daroma taip, kad būtų užkardomas pradinis vartojimas, pasimėgavimas ir pan. Nes žinome, kad gali būti bandoma (narkotikų – ELTA) iš smalsumo, vėliau jau ir žmonės, kurie turi priklausomybių jau išsivysčiusių. Tai prioritetas turi būti pirminė prevencija“, – posėdžio detalėmis dalijosi komiteto pirmininkė.
ELTA primena, kad, kaip redakcijai sakė narkotikų platinimo klausimą komitete iškėlęs konservatorius Mindaugas Lingė, Šeškinės atvejį jis akcentavęs vien dėl to, kad apie problemą būtų pradėta kalbėti nacionaliniu lygmeniu. Pasak Seimo nario, Šeškinė – tai pagrindas šioms diskusijoms atsispirti, mat narkotikų platinimo problema šiame sostinės rajone itin opi.
Tuo metu balandžio pradžioje Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), reaguodama į Šeškinės gyventojų nusiskundimus, aiškinosi, dėl kokių priežasčių situacija yra pasikeitusi būtent šiame sostinės mikrorajone ir kokie yra galimi problemos sprendimo būdai.
„Policija pabrėžia, kad situacija Šeškinėje nesiskiria nuo situacijos kituose Vilniaus mikrorajonuose. Tačiau šią problemą matome. Suprantame, kad kaimynystėje vaikštantys apsvaigę žmonės kelia nerimą aplinkiniams, daro viešosios tvarkos pažeidimus ir turime ieškoti sprendimo būdų, kaip galime tą situaciją suvaldyti. Vien policijos pajėgų pastiprinimas šiame mikrorajone problemos tikrai neišspręs, ji tik persikels į kitą vietą“, – kalbėjo komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
Į PPK posėdį pakviesti specialistai akcentavo žemo slenksčio paslaugų (adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų dalijimas, konsultavimas ir informavimas, tarpininkavimas, asmens higienos paslaugos, tvarsliavos dalijimas, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas, kt.) teikimo svarbą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Ugnė Širvinskaitė informavo, kad Šeškinės bendruomenė priešinasi mobiliųjų žemo slenksčio paslaugų teikimui jų mikrorajone.