Seimo laikinosios moterų grupės vicepirmininkės Dovilės Šakalienės raštiškame teikime dėl diskusijos buvo įvardytos dvi temos: vadinamoji Stambulo konvencija ir abortų draudimo iniciatyva.
Pasisakyti buvo kviesta Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininkė prof. Dalia Leinartė.
Netiko Tarptautinė šeimos diena
Diskusija buvo numatyta darbotvarkėje, tačiau LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė paprašė tokių klausimų nenagrinėti minint Tarptautinę šeimos dieną. Ji taip pat teigė, kad diskusijoje pakviesti dalyvauti tik vienos pusės atstovai.
Be D. Leinartės, taip pat buvo numatyti Socialdemokratų frakcijos atstovės D. Šakalienės ir „valstiečio“ Mindaugo Puidoko pasisakymai.
Seimas 65 balsais „už“, 12 balsų „prieš“ ir 13 parlamentarų susilaikius LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos siūlymu diskusiją nukėlė savaitei. Už atidėjimą daugiausiai balsavo valdantieji ir LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
„Šiandien švenčiame Tarptautinę šeimos dieną ir todėl mūsų frakcija priėmė sprendimą dėl diskusijos. Nuomonės dėl diskusijos temos iš esmės labai skiriasi, todėl turėtų būti sudaryta galimybė išgirsti visų egzistuojančių nuomonių įvairovę. Manome, kad diskusiją reikėtų atidėti ir tą įvairovę užtikrinti“, – argumentus dėl nukėlimo vardijo R. Tamašunienė.
Kliuvo Stambulo konvencija
Diskusijos iniciatorė D. Šakalienė į tai atsakė nesuvokianti, kodėl priešinami šeimos ir moterų klausimai, prašė „nedaryti šitam Seimui gėdos, turėti šią istorinę diskusiją moterų teisių klausimais ir nepažeminti Jungtinių Tautų Moterų teisių komiteto pirmininkės“.
„Mes neturime geresnės ekspertės moterų teisių klausimais Lietuvoje. Prašau jūsų nepadaryti tokios klaidos“, – į Seimą kreipėsi D. Šakalienė.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad parlamentarė D. Šakalienė gudrauja, nes salėje kalba apie moterų teisių klausimus, kai planuojama diskutuoti apie Stambulo konvenciją.
„Klausimas buvo suformuluotas dėl Stambulo konvencijos, o ne dėl smurto prieš moteris. Ir buvo darbotvarkėje pateiktas vienpusis ėjimas“, – sakė konservatorius.
„Jeigu jūs iš tikrųjų norite kalbėti apie smurtą, šeimos problemas, tada visiškai kita diskusija ir visai kitas turinys. Jeigu taip, kaip jūs pradžioje suformulavote, jūsų rašte yra noras agituoti ir pamokyti Seimą dėl Stambulo konvencijos, yra kitas turinys“, – kalbėjo R. J. Dagys.
Pranešimą perskaitė, bet ne Seimo salėje
Negalėjusi savo pranešimo perskaityti Seimo salėje, D. Leinartė tai padarė Seimo spaudos konferencijų salėje.
Pranešime ji pateikė smurto artimoje aplinkoje statistiką, taip pat ragino nesibaiminti Stambulo konvencijos ratifikavimo. Profesorė tvirtino, kad tokių sąvokų, kurioms priešinasi oponentai, konvencijoje net nėra.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai dažniausiai terminą vartoja kaip „socialinė lytis“.
D. Leinartė taip pat stebėjosi, kad Šeimos dieną parlamentarai įvardijo kaip netinkamą diskusijai apie smurtą šeimoje.
„Aš manau, kad mano pranešimas būtų ypatingai tikęs šiai dienai paminėti, nes smurtas šeimoje yra viena didžiausių globalių problemų“, – BNS sakė D. Leinartė.
Ji taip pat teigė, jog 2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nebeatitinka šiuolaikinių tarptautinių teisės normų. D. Leinartė įstatymą kritikavo dėl jo neutralumo lyties požiūriu, kai statistiškai smurto aukomis dažniausiai tampa moterys.
„Jei kalbame apie smurtą prieš moteris, o įstatyme nėra nei vieno žodžio „moteris“, kaip galime kalbėti, kad šis įstatymas adekvatus. Pagal policijos statistiką, pernai 81 proc. aukų artimoje aplinkoje buvo moterys. Smurto atveju lygybės nėra, yra 80 proc. aukų moterų ir 90 proc. užregistruotų smurtautojų vyrų“, – kalbėjo D. Leinartė.
Greito ratifikavimo nežada
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kovą sakė, kad oponuojančių pusių konfliktas dėl Stambulo konvencijos yra pernelyg aštrus ir artimiausiu metu kompromiso pasiekti nepavyks.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.