Steigti Nacionalinę šeimos tarybą numato Seimo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas.
Į komiteto posėdį iškviesta Seimo kanclerė Daiva Raudonienė sakė, kad Nacionalinė šeimos taryba būtų antroji patariamoji biudžetinė įstaiga po šiuo metu veikiančios Nacionalinės sveikatos tarybos. Turint biudžetinės statusą, finansavimas esą turėtų būti skiriamas iš biudžeto, o ne iš Seimo kanceliarijos asignavimų.
Komiteto narys Algirdas Sysas siūlė nesteigti biudžetinės įstaigos, bet atkurti anksčiau Seime veikusią Šeimos komisiją.
Tačiau komiteto narės Rimos Baškienės manymu, būtent biudžetinis statusas leistų Nacionalinei šeimos tarybai tinkamai atlikti savo funkcijas.
„Atsimename praeitį, kad Šeimos komisija tokia buvo, paskui kažkam tai tapo alergija. Visumoje žodis „šeima“ tikriausiai kažkuriuos įžeidė ar leido suprasti, kad to nereikia mūsų visuomenei. Dabar gi Seimas priėmė įstatymą ir įstatymo norma yra siūloma, kad atsirastų Šeimos taryba.
Vienas dalykas, jeigu mes kalbame apie komitetą, tai gautųsi, kad mes patys teisės aktus ir analizuojame ir po to vykdome jų priežiūrą. Vis tik čia yra poveikio šeimai vertinimas, priėmus kiekvieną teisės aktą, pažvelgus plačiau. Tas bendradarbiavimo ryšys, ryšys su nevyriausybinėmis organizacijomis, su Šeimos tarybomis – šitiek yra jautrių temų galvojant apie šeimą plačiąja prasme. Todėl galvojant apie tarybą, kokia yra Sveikatos taryba, manau, kad tai yra pavyzdys, kad gali tokia veikti“, – pabrėžė R. Baškienė.
Remiantis Nacionalinės sveikatos tarybos patirtimi, manoma, kad Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, įsteigimui ir jos veiklos užtikrinimui 2020 metams iš valstybės biudžeto prireiks apie 62 tūkst. eurų.
Įstatymo pataisomis siūloma taip pat apibrėžti tarybos pirmininko įgaliojimus, jo skyrimo ir atleidimo pagrindus, nustatyti reikalavimus tarybos nariams.
Pagal siūlomą Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimo projektą, Nacionalinė šeimos taryba būtų Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, kuri yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.
Siūloma numatyti, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudarytų 15 narių iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.
Tarp svarbiausių Nacionalinės šeimos tarybos uždavinių – skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką.