Didžioji dalis opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) vyrų įprastus kaklaraiščius pakeitė į tautinę juostelę, kurią mėgsta nešioti buvęs valstybės vadovas V. Landsbergis. Jas ant kaklo užsidėjo ir kai kurios frakcijos parlamentarės.
„Tai yra reakcija į praėjusio posėdžio Seimo sprendimą neskirti Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui. Na, o iniciatorių pasirinkta išraiškos forma, mes nesame iniciatoriai, susijusi su tuo, kad visi esame įsidėmėję Vytautą Landsbergį nešiojantį vietoj kaklaraiščio tautinę juostelę. Taip parodome savo protestą prieš tokį Seimo sprendimą kaip nemoralų, neteisingą ir parodome solidarumą su profesoriumi Vytautu Landsbergiu“, - BNS sakė TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Kitas frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys atkreipė dėmesį, kad tai tyli, korektiška akcija.
Prašo Etikos komisijos patarimo, kaip elgtis toliau
Seimas ketvirtadienį parlamento vadovės Loretos Graužinienės siūlymu kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas išvados, kaip elgtis parlamente šią savaitę nepritarus nutarimo projektui dėl Laisvės premijos skyrimo V. Landsbergiui.
Svarstant posėdžio darbotvarkę grįžti prie Laisvės premijos skyrimo klausimo pasiūlė Seimo narys Povilas Urbšys, tačiau L.Graužinienė atkreipė dėmesį, kad projektas - grąžintas iniciatoriams, Laisvės premijos komisijai, tobulinti. Tuo metu didžioji dalis komisijos narių po Seimo balsavimo dėl V.Landsbergio paskelbė atsistatydinantys.
Už tai, kad situaciją išaiškintų ir sprendimą pasiūlytų Etikos ir procedūrų komisija, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 22 parlamentarai.
Antradienį Seimas daugiausia valdančiųjų balsais nepritarė Laisvės komisijos sprendimui šią premiją skirti buvusiam Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio lyderiui, buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui. Po šio sprendimo šiemetinė premija gali likti niekam neįteikta.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.