Priimant įstatymus reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys, o registravosi 65 parlamentarai.
Seimui šeštadienį nepriėmus Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotų pakeitimų, kurie dėl gydymo įstaigų tinklo leidžia spręsti ministrui, pataisos keltųsi į rudenį.
Po neįvykusio balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas Remigijus Žemaitaitis sakė, jog opoziciniai „tvarkiečiai“ parėmė valdančiuosius dėl mokesčių reformos, tačiau dėl šių pataisų nebalsuos.
„Šito „Tvarka ir teisingumas“ negali paremti ir mes siūlome šitą klausimą atidėti rudens sesijai, o ne vėlesniam laikui, ne popietinei darbotvarkei. Negalima, mieli kolegos, šitaip elgtis, negalima buldozeriu eiti per regioninę politiką“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad Seimo nariams delsiant priimti sprendimus dėl reformos „už kiekvieną laukimo mėnesį žmonės moka savo gyvybėmis“.
„Daug kartų buvo apie tai kalbėta ir daug diskutuota ir aš noriu dar kartą akcentuoti ir pasakyti, ko šitais įstatymų projektais yra siekiama. Siekiama sudaryti teisines prielaidas šitą tinklą padaryti efektyvesnį ir tai reiškia – išsaugoti žmonių gyvybes“, – kalbėjo ministras, kvietęs parlamentarus elgtis atsakingai.
Konservatorius Antanas Matulas irgi ragino sprendimą nukelti rudeniui ir numatyti aiškius kriterijus reorganizuojant įstaigas.
„Be abejo reikia daryti optimizaciją, bet turi būti įstatyme numatyti aiškūs kriterijai. (...) Jūs uzurpuojate valdžią be jokių kriterijų“, – kalbėjo konservatorius.
Pataisomis sveikatos apsaugos ministras būtų įgijęs teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.
Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.
Konservatoriaus A. Matulo teigimu, po šios reformos rajonuose gali būti uždaryta 20-30 ligoninių, nes jos nebus įtrauktos į minėtą tinklą, o tai reiškia, kad Ligonių kasos su jomis nesudarys sutarčių ir nemokės už paslaugas.
Sveikatos apaugos ministras yra minėjęs, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.
Be to, norinčioms gauti sutartis su TLK privačioms gydymo įstaigoms reikėtų atitikti tam tikrus kriterijus. Juos kritikuoja Investuotojų forumas.
Siūloma, kad įstaigos privalėtų turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan.
„Pavyzdžiui, dabar yra tokia paslauga kaip dializė. Ji teikiama specializuotose įstaigose, kurios tik tai ir daro. Vadinasi, jos yra absoliučiai nekompleksiškos, ten dirba mažai gydytojų, ir tai jau kriterijai, kurių jos neatitinka. Nuo 2020 metų jos greičiausiai neteks sutarčių su Ligonių kasa. Kai į tokią įstaigą ateis pacientas ten, jam sakys: 100 eurų, šis sakys: gerai, einu į valstybinę. O valstybinė įstaiga gaus finansavimą, nes bus kompleksiška, nes ji turi stacionarą“, – yra sakiusi Investuotojų forumo atstovė advokatė Dovilė Burgienė.
Dar viena naujovė – naujo kolegialaus valdymo organo – valdybos – įteisinimas. A. Verygos teigimu, ji būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens gydymo įstaigoms.
Seimas gydymo įstaigų vadovams pataisomis taip pat nustatytų penkerių metų kadenciją bei apribotų jų skaičių. Direktoriai pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.