Ketvirtadienį Seimas po pateikimo nepritarė tai numatančioms pataisoms. Už jas balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 59, 20 susilaikė. Projektas net nebuvo grąžintas tobulinti, kaip dažnai būna, o visiškai atmestas.
Pataisomis siūlyta nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Pagal projektą, partnerystę būtų registravęs notaras.
Partneriais būtų galėję tapti pilnamečiai asmenys, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Vienu metu tas pats asmuo būtų galėjęs sudaryti tik vieną partnerystės sutartį.
Projekto iniciatoriai teigė, kad pataisos reikalingos reaguojant į socialinę realybę, kai nemaža dalis porų gyvena nesusituokusios – kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje.
„Šių porų statuso pripažinimas siųstų aiškų signalą, kad Lietuvoje nerūšiuojame šeimų ir neskirstome jų į teisingas ir neteisingas, kad esame moderni vakarietiška valstybė, kurioje vertinamas kiekvienas asmens orumas, gerbiamos žmogaus ir paisoma teisėtų piliečių lūkesčių“, – ketvirtadienį teigė viena iš projekto autorių liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad partnerystės įteisinimas nekelia jokios grėsmės santuokos institutui, susituokusioms poroms.
„Santuoka yra ir bus tradicinė forma, ir šeima, be jokios abejonės, yra visuomenės pagrindas, tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šeima, taip jau susiklostė realūs santykiai visuomenėje, šių laikų visuomenėje, kad šeima nebūtinai kyla iš santuokos. Ir jei tvirtinsime, kad šeima kyla tik iš santuokos, mes meluosime sau ir užmerksime akis“, – sakė Seimo narė.
Anot teikėjų, įteisinusios partnerystės ryšį poros galėtų lengviau tvarkyti turtinius, paveldėjimo klausimus, būtų apsaugota silpnoji santykių pusė, skyrybų atveju būtų lengviau užtikrinti vaikų teises, spręsti turto dalybų klausimus.
Projektą kritikavęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad įteisinus civilinę partnerystę prasidėtų savotiškas santuokos pakeitimo procesas.
„Po to pereinama prie vienalyčių santuokų įteisinimo, ir prasideda domino efektas“, – teigė jis.
Panašius nuogąstavimus reiškė ir „tvarkietis“ Petras Gražulis: „Aš noriu taip pat paklausti, kada mes sustosime. Ką tik šiandien skaitau internetinėje svetainėje: Kolumbija įteisino partnerystę tarp trijų vyrų. Tai gal mes, klausykite, jau grupinius santykius tuoj įteisinsime? Bet man atrodo, kad jau tikrai tuo keliu ir einate.“
Tuo metu konservatorius Andrius Kubilius ragino ramiai pasvarstyti, kaip padėti kartu gyvenantiems nesusituokusiems žmonėms.
Liberalė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu tikino, kad Lietuva yra viena iš labai nedaugelio Europos valstybių, kurioje nėra partnerystės instituto.
„Šis įstatymas užtikrina visų lygybę prieš įstatymą, ir tai yra labai svarbu. Ne tik ūkinius, komercinius ryšius, kuriuos galėsi nutraukti po mėnesio, ne tik partnerystę tarp brolių, seserų, kunigų ar vienuolių, ką iš esmės reiškia anksčiau pateiktas Seimo salėje projektas. Tai iš esmės kalba būtent apie dviejų, vienas kitą mylinčių žmonių santykių įteisinimą ir visų lygybę prieš įstatymą“, – kalbėjo ji.
Seime anksčiau po pateikimo yra pritarta „valstiečių“ Civilinio kodekso pataisoms, kurios partnerystės institutą keičia jungtinės veiklos sutartimis. Tačiau šios sutartys reguliuotų turtinius, bet ne šeiminius santykius. Pataisas svarsto komitetai.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.
Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nepasiekė priėmimo stadijos.
Seimas taip pat yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.