Nedalyvavo nė 1 procente balsavimų
Seimo rudens sesijoje aktyviausiai posėdžiuose balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Gediminas Vasiliauskas. Jis dalyvavo beveik visuose vykusiuose balsavimuose (99,58 proc.). Panašiai aktyviai savo balsą atidavė ir valstiečiai Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus ir Gintautas Kindurys, dalyvavę virš 99 procentų vykusių balsavimų.
Po jų lentelėje rikiuojasi ir dar keletas valstiečių frakcijos atstovų: Arūnas Gumuliauskas, Petras Valiūnas, Antanas Baura, Lauras Stacevičius ir Petras Nevulis, šie parlamentarai dalyvavo virš 90 procentų Seimo posėdžių salėje vykusių balsavimų.
10 vietoje – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime atstovė Irena Haase, jos balsavimo aktyvumo rezultatas – per 92 procentus.
Buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius dalyvavo mažiau nei viename procente šioje Seimo sesijoje vykusių balsavimų (0,25 proc.). Nuo gruodžio 1 dienos V. Sinkevičius tapo eurokomisaru, atsakingu už aplinkosauga ir vandenynus. Pateikiamoje statistikoje neatsižvelgiama į dėl pateisinamos priežasties praleistus balsavimus.
Premjeras Saulius Skvernelis šią kadenciją Seime buvo retas svečias. Jis dalyvavo 6,20 balsavimų šioje Seimo sesijoje vykusių balsavimų. Premjeras dar prieš šios rudens sesijos pradžią žiniasklaidai pranešė, kad susidūrė su sveikatos sunkumais – susirgo limfoma, kraujo sistemos vėžiu.
TS–LKD atstovė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė šią Seimo sesiją savo balsą atidavė bene 9 procentuose visų vykusių balsavimų. Šis skaičius neturėtų nustebinti – parlamentarei buvo suteiktos motinystės atostogos.
Konservatorė Agnė Bilotaitė taip pat retai savo balsą atiduodavo balsavimuose – jos rezultatas yra beveik 12 procentų. Liepos mėnesį parlamentarė susilaukė antrojo vaiko.
Mažai posėdžiuose dalyvavo ir ministrai. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo balsą atidavė beveik 13 procentų vykusių balsavimų, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – beveik 14 procentų.
Retai savo balsą atiduodavo ir Užsienio, bei Europos reikalų komitetų nariai, konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis. E. Zingeris savo balsą atidavė 22 procentuose vykusių balsavimų, o Ž. Pavilionis – 26 procentuose.
Kartu teikė daugiau pasiūlymų
Daugiausiai, net 35 teisės projektus individualiai pateikė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, didžioji dauguma jos pateiktų teisės aktų – Seimo nutarimai.
9 pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstietė Agnė Širinskienė. Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Remigijus Žemaitaitis individualiai pateikė 7 teisės projektus, 6 pateikė pats Seimo pirmininkas.
Individualiai teisės aktų projektus iš viso pateikė mažiau nei trečdalis visų Seimo narių, 43 parlamentarai.
Statistikoje nurodoma ir Seimo narių grupių pateikti teisės aktų projektai.
Čia pirmauja valstietė A. Širinskienė, kartu su kitais parlamentarais ji pateikė 18 projektų. Taip pat aktyviai pasirodė ir kitas valstietis Jonas Jarutis.
17 teisės aktų projektų kartu su kitais Seimo nariais pateikė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. LSDDP frakcijos Seime atstovas Rimantas Sinkevičius pateikė 15 teisės aktų projektų.
Nei individualiai, nei Seimo narių grupėje nei vieno teisės akto projekto nepateikė su Seimo nariai: užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir konservatorė A. Bilotaitė.
Pasiūlymų jau galiojantiems įstatymams parlamentarai teikė daugiau.
Valstietė Guoda Burokienė individualiai pateikė 25 pasiūlymus teisės aktų projektams, ji tai darė aktyviausiai. 19 pasiūlymų šioje sesijoje pateikė Seimo vicepirminkas Arvydas Nekrošius. 15 – konservatorius Jurgis Razma, valstietė A. Širinskienė – 14 pasiūlymų teisės aktams.
Liberalas Simonas Gentvilas aktyviausiai prisidėjo prie Seimo narių grupės pasiūlymų teisės aktams – jis palaikė 34 pasiūlymus. Socialdemokratas Julius Sabatauskas – 28, liberalas Jonas Liesys – 26, o socialdemokratai Dovilė Šakalienė ir Algirdas Sysas atitinkamai 24 ir 22 pasiūlymus.
Frakcijų lankomumas: pavyzdingiausi ir ne
Kiekvieno Seimo nario posėdžių lankomumo statistika kol kas nėra pateikiama, nes nesibaigė rudens Seimo sesija. Rugsėjo 10 dieną prasidėjusią Seimo rudens sesiją nuspręsta pratęsti iki 2020–ųjų sausio 14 dienos. Tačiau jau dabar galima matyti kaip aktyviai nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio posėdžiuose dalyvavo frakcijų atstovai.
Rugsėjo mėnesį prasčiausiai posėdžius lankė LSDDP frakcijos atstovai Seime – 88 procentai, aktyviausiai – Mišri Seimo narių grupė – 100 procentų.
Spalio mėnesį pavyzdingiausiai posėdžius lankė frakcija „Lietuvos gerovei“, visi frakcijos nariai dalyvavo visuose rengtuose posėdžiuose. Beveik idealiai posėdžiuose šį mėnesį pasirodė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, jų aktyvumas – 98 procentai. Prasčiausiai posėdžius šį mėnesį lankė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos atstovai, lankomumo rezultatas – 82 procentai.
Lapkritį rengtuose Seimo posėdžiuose aktyviausiai dalyvavo Mišri Seimo narių grupė – parlamentarai lankėsi beveik 99 procentuose rengtų posėdžių. Dalyvavimu pasižymėjo ir frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovai. Mažiausiai Seimo posėdžiuose lapkritį lankėsi Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai – jų frakcijos lankomumo rezultatas per 81 procentą.
Gruodį Seimo posėdžiuose Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai lankėsi aktyviausiai, dalyvavo visuose gruodį rengtuose posėdžiuose. Mažiausiai aktyviai posėdžiuose dalyvavo TS–LKD frakcijos atstovai – per 90 procentų, kaip ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai Seime.