Šalies vadovė praėjusią savaitę grąžino Seimui pataisas, kurios už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą numatytų viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.
Pagal Seimo statutą, prezidentui vetavus pataisas Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Prezidentė pataisas vetavo po to, kai į ją kreipėsi kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių ir žurnalistų. Jie teigė, kad tokios pataisos gali apriboti galimybes pranešti apie vykstančius teisminius procesus ir sudaro prielaidas kelti bylas žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai paskelbiama visuomenės interesus atitinkanti informacija.
Premjeras valdančiųjų socialdemokratų vadovas BNS trečiadienį sakė, kad, jo žiniomis, Seimas turėtų palaikyti šalies vadovės veto.
Prezidentės sprendimą vetuoti minėtas pataisas pasveikino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvės klausimais Dunja Mijatovič.
„Tai labai teigiamas žingsnis ir aš džiaugiuosi galėdama jį pasveikinti, ypač per Pasaulinę žiniasklaidos laisvės dieną, kuri šiemet skirta teisei gauti informaciją“, – pranešime spaudai paskelbė ESBO atstovė.
Po veto pataisoms, kurios kriminalizuotų bet kokių neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą, valdantieji svarsto grįžti prie pirminio pataisų varianto. Jis numatytų atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos paskelbimą tik tuo atveju, jei ta medžiaga susijusi su nepilnamečiu asmeniu.
Dviejų socialdemokračių Irenos Šiaulienės bei Rimantės Šalaševičiūtės dar 2013 metais pateiktos pataisos siūlė bausmes už teismo bylos medžiagos ar jos dalies, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimą ar viešą paskelbimą.
Nuostatos dėl nepilnamečių buvo išbrauktos Vyriausybės siūlymu. Ministrų kabinetas 2014 metų liepą pareiškė, kad baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti apribota nukentėjusiuoju laikant tik nepilnametį asmenį.
Spręs, ar į priekį judės iniciatyva atlikti tyrimą dėl slaptų pažymų
Seimas po pateikimo yra pritaręs daugiau kaip pusės Seimo narių parašais paremtam siūlymui pradėti parlamentinį tyrimą dėl rezonansą sukėlusių slaptų pažymų, ketvirtadienį numatyta klausimo svarstymo stadija.
Balsuodamas po svarstymo, Seimas spręstų, ar projektas judės toliau, ar bus atmestas, bet jei bus taikoma skubos procedūra, gali būti skelbiamas ir galutinis balsavimas dėl šios iniciatyvos.
Praėjusią savaitę už siūlymą pradėti tyrimą dėl „manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“ balsavo socialdemokratai, „ tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, prieš buvo konservatoriai ir liberalai.
Darbo partijos frakcija, nors jos nariai pasirašė po projektu, vėliau pakeitė poziciją ir paskelbė nedalyvausiantys balsavime, sakydami esantys „prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus“.
Opozicija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) klausdama, ar projektą inicijuodama „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, nes partijai yra pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. EPK trečiadienį valdančiųjų balsais pritarė išvadai, jog „tvarkiečiai“ balsuoti gali ir interesų konflikto nėra.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą, taip pat vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Generalinio prokuroro skyrimo proceso metu pernai susitikime su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti “.
Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D. Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino – minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.
Pateiktas siūlymas lengviau priimti darbuotojus iš užsienio
Pataisomis siūloma nustatyti naują leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindą – leisti laikinai gyventi startuolių kūrėjams ir jų šeimų nariams, leidimus jiems išduoti greičiau. Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.
Siūloma pavesti Vyriausybei tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi būtų išduodami greičiau: per vieną mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų. Šiuo metu šis terminas yra 1-4 mėnesiai.
Taip pat siūloma, kad mėlynąsias korteles galėtų gauti mažiau uždirbantys užsieniečiai. Dabar reikalaujama, kad darbdavys įsipareigotų aukštą profesinę kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui mokėti dviejų mėnesinių darbo užmokesčių dydžio algą, siūloma jį pamažinti iki 1,5 (maždaug nuo 1470 iki 1102 eurų).
Kita vertus, Vyriausybė pabrėžia, kad „imigracijos procedūrų palengvinimo tikslas nėra skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir prastinti vietos darbuotojų sąlygas bei užmokestį“.
Parengtomis pataisomis, be kita ko, siūloma leisti mūsų šalyje studijuojančiam užsieniečiui, gavus leidimą, dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne nuo antrųjų studijų metų, kaip nustatyta šiuo metu.
Vyriausybės teikiamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas teigiamai yra įvertinę šalies verslininkai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, tai yra geras žingsnis į priekį ir precedentas pradedant aktyviau kelti migracijos klausimus bei spręsti Lietuvos ekonomikos iššūkius.
Ūkio ministras Evaldas Gustas yras sakęs, kad šios pataisos leis lengviau atsivežti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš Rytų ir kitų Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.